Kol apie skaitmeninio vaizdo įrašymo įrenginius (DVR) Lietuvoje tik sekamos pasakos, internetas tampa didžiausia grėsme lietuviškiesiems TV kanalams. Internete populiariausias autorines laidas žiūrovai gali rasti visą parą, televizijos vis daugiau vaizdų siūlo savo svetainėse. Ir interneto naujienų portalai iliustruoja naujienas arba kuria specialias vaizdo naujienų tarnybas.
Dar didesnes galimybes turi nuo tradicinio kelio nebijantys nuklysti interneto vartotojai. Televizijos kanalų gidai (www.jumptv.com, www.wwitv.com) ant lėkštutės pateikia struktūruotus sąrašus (aktualijos, muzika, sportas, animacija ir t.t.) ir nuorodas į tiesiogines interneto TV transliacijas.
Kuria ir patys interneto vartotojai (didžiausiame pasaulyje vaizdų sąvartyne „Youtube” ir kitose panašaus tipo svetainėse). Kasdien dauginasi nauji vaizdo interneto dienoraščiai videoblogai (dar moderniau – vlogai), o jų galimybes plečia podcasting technologija, veikianti kaip savotiška garso ar vaizdo bylų prenumerata. Ja naudojantis žmogus gali pamatyti naujausius įrašus nesilankydamas vloguose ar interneto svetainėse, nes jie automatiškai siunčiami į vartotojo kompiuterį, nešiojamą vaizdo grotuvą, mobilųjį telefoną ar įprastą televizorių su TV priedėliu.
Internete karaliauja vos kelių minučių tam tikros temos filmukai – webizodai. Tyrinėtojai labiau linkę šį reiškinį vadinti vaizdų transliavimu, o ne televizija. Tačiau kaip pakrikštyti, tarkime, svetainę www.rocketboom.com, kurioje kasdien, išskyrus savaitgalius, demonstruojamos žinių laidos su reportažais, rengiamais korespondentų iš viso pasaulio?
Dvigubos vestuvės
Vis dėlto tradicinę televiziją ir internetą skiria psichologiniai dalykai. Kompiuteris reikalauja aktyvaus vartojimo, o šelmis televizorius tarsi sako: „Ištiesk kojas ir atpalaiduok smegenis”. Į monitorių įsmeigtos akys retai būna toliau nei pusantro metro, o televizoriaus žiūrovai arčiau nė nesėda. Tačiau neprarandama vilties sujungti šias technologijas. Logiška, kad vieni bando perkelti televiziją į kompiuterio monitorių, kiti, atvirkščiai – internetą įstatyti į TV ekraną.
Naujovių ištroškę internautai jau naudojasi bandomosiomis „Joost” programos versijomis. Tai nauja nemokama kompiuterio programa, kuriai nereikia jokios papildomos įrangos, tačiau jos kūrėjai siūlo beveik DVD lygio vaizdo kokybę ir tūkstančius kanalų. Kitaip nei dauguma televizijų internete, „Joost” paremta filosofija, kad žiūrovai nori atsisėsti į fotelį ir tiesiog žiūrėti televiziją junginėdami kanalus. Todėl vartotojui nereikės rinktis vaizdo klipų pagal temas ar kitokiais būdais ir jų siųstis, nes jie bus sugrupuoti pagal TV kanalus. Vadinasi, „Joost” bus išlaikoma iš tradicinės TV reklamos. Programa taip pat išnaudos interneto privalumus: žiūrovas pokalbių lange galės bendrauti su draugais, balsuoti, tarkim, už realybės šou dalyvius.
Atvirkštiniu būdu – internetu televizijoje – vilioja interneto protokolo (IPTV) televizija. Tai gana patraukli skaitmeninės televizijos atmaina, nes vienintelė neturi net teorinių kanalų kiekio apribojimų. IPTV leidžia kiekvienam vartotojui interneto ryšiu parsisiųsti tiesioginę TV transliaciją ar įrašą. Taip pat televizoriaus ekrane galima naudotis internete transliuojamų televizijų privalumais. Kad žiūrovas galėtų matyti IPTV, užtenka elektros srovės ir telefoninio arba palydovinio ryšio. Nuo Vytauto Šerėno šypsenos gali tapti dar sunkiau pabėgti.
Kaip ir kaip ten būtų, interneto televizijai būdingos geriausios šiuolaikinių medijų raidos tendencijos (sparta, analoginių technologijų virsmas skaitmeninėmis, interaktyvumas, hipertekstualumas, virtualumas). Šiuos privalomus (papildomai - įrenginių mažėjimą ir nepriklausomybę nuo vietos) susieja mobilioji televizija.
Išgelbės tinginiai?
Naujosios technologijos net tik privertė televizininkus dažniau kasytis pakaušius, bet ir turėjo įtakos požiūriui į televizijos sklaidą. Kinta vaizdo įrašų pardavimo bei nuomos rinkas, kurią TV kūriniai buvo užleidę kino produktams – filmams. Taip nutiko todėl, kad televizija buvo laikoma nepagaunama, tarsi tas, ankščiau minėtas paskutinis traukinys. O už kiną žmogus visada mokėdavo taip pat, kaip už duonos kepalą: kino teatre pirkdavo bilietą, parduotuvėje – filmo įrašą.
Tuomet, kai DVR pavertė televiziją skaitmeninių vaizdo įrašų archyvu, DVD pardavimo ir nuomos rinkoje atsirado vietos ir TV produkcijai. Esmine naujove tapo sezono rinkinys – TV serialo sezono serijų paketas, realizuojantis pagrindines XXI amžiaus žiniasklaidos verslo kaitos kryptis: modernią technologiją, korporacijų jungimąsi (televizijos, vaizdo įrašų ). Beje, šiuo atveju turėtume sveikinti „Nekviestos meilės” kūrėjus – jie jau pardavinėja pirmąjį serialo sezoną DVD diskuose. Belieka tik palaukti ir pažiūrėti, ar lietuviams patiks „čiupinėti” savo televiziją.
Žmonių požiūris laikomas bene svarbiausiu TV naujovių stabdžiu, mat kai abejojama, ar statistinis žiūrovas kada nors atsisakys malonumo tingėti priešais ekraną. Manoma, kad mobiliosios televizijos gali prireikti tik tuomet, kai nebus galimybės žiūrėti įprastą televizorių: gamtoje ar dingus elektrai. Radikalių naujovių medijų sistemoje galbūt prireiks toms kartoms, kurios nebeatsimins laikų, kai žaisti ir mokytis buvo galima ne vien kompiuteriu. Kol kas galime prognozuoti, kad tarp kitų vaizdų sklaidos formų išliks ir tradicinė televizija. Juk išjungiant „Joost” programą, juodame kompiuterio monitoriaus fone užgęsta stilizuotas taškas – aliuzija į įprasto televizoriaus katodinį vamzdį.
Tekstas parengtas pagal Vilniaus universiteto Žurnalistikos institute apgintą bakalauro baigiamąjį darbą.
Šis tekstas yra „Projekto Ž“ dalis
Projekto rengėjai - Lietuvos žurnalistikos centras
Projekto rėmėjai - Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
