Kadangi Kauno publika daugiausiai šeriama hauso (house) ar progresyvo (progressive) muzika, o nuo jos kietai kramtyti nepratę linksmų plaučių rūkaliai springsta it po aitraus dūmo, kartkartėmis apsilankome sostinėje. Penktadienį (01. 23) didžiausiomis Lietuvoje “džiunglėmis” tapo naktinis klubas “Intro:”, kur įvyko antroji dar praeitą rudenį prasidėjusios karštligės “Ragga in the jungle” dalis.
Šį kartą “ragga jungle” garsais svaidėsi Lietuvos ir Latvijos diskžokėjų, bytbokserių (beatboxer) bei MC tandemas.
“Intro:” pasiekiame apie 22 val. Čia “pasigrūsti” susirinkę maždaug šimtas jaunuolių. Po pusvalandžio suprantame, kad į vidų patekti nepadės nei amžiaus persvara, nei pavardės svečių sąraše: apsaugininkas vos išgali atidaryti jaunimu aplipusias duris ir per atsiradusį tarpą įleisti po kelis žmones. Ką gi, savotiškai “poginamės”, ypač tada, kai dėl nedidelio amžiaus į vidų nepatekusieji iriasi laukan. Kyla minčių keisti vakaro planą, tačiau nusprendžiame aplankyti Vilniaus “įžymybes” (bene ilgiausiai veikiančią arbatinę “Čili”) ir vėliau sugrįžti atgal. Apie vidurnaktį žmonių nesumažėja, tačiau mes ne tokie emancipuoti, kad galėtume sau leisti dar kelias valandas praleisti už durų, tad į “Intro:” įsiveržiame beveik jėga. Pasirodo, drabužinėje nebelikę žetonų, - gražiai paprašome čia dirbančios mergaitės įsidėmėti mūsų fizionomijas ir numesti mūsų striukes kur nors kampe ant žemės.
Scenoje vienos seniausių Baltijos šalių “ragga jungle” platintojų komandos iš Latvijos “Varka Crew” atstovai DJ Kone ir ne apie į mišrainę dedamus žalumynus suokiantis Mc Dr.UPS. “Oldskūlinis” “reggae”, kaip turi būti, - gerą valandą šypsausi girdėdama daugmaž tą patį: “Hey rastaman, hey ganjaman...” (ir atvirkščiai). Latvius keičia renginio organizatorių vienu geriausiu Baltijos šalių bytbokseriu tituluojamas Def One, jam pritaria Czistas. Jų pasirodymą stebiu išsižiojusi (mūsų kaime kažką panašaus į gyvą bytboksą (beatbox) mokėjo padaryt tik mano senelis, “į laisvę” paleisdamas improvizuotą dviminutį “rūgtelėjimą”: vyriokai šnopuoja, “pompuoja” ir visaip kitaip žmogiškomis išgalėmis sukuria susižavėjimą keliančias įmantrias improvizacijas.
Nepasakysi, kad salė sausakimša, tačiau einant iki baro tenka laviruoti tarp šokančiųjų, ant žemės pastatytų alaus bokalų ir į krūvas sumestų daiktų. Pakeliui užsuku į WC. Prisiminiau, kad tik įėjusi į “Intro:” pamačiau tarsi iš rusų pasakos ant kupros duris nešantį vyriškį. Dabar viskas paaiškėja - tos durys iš vyrų tualeto, todėl prie moterų spraudžiasi ir ekshibicionizmu nesižavintys stipriosios lyties atstovai.
Baras, kaip ir galima tikėtis, nutūptas siurbčiojančių alų ir kitus nealkoholinius gėrimus (stilingi kokteiliukai - ne moksleivių kišenei: vienas pasiūlo susimesti alaus bokalui). Keturi barmenai nespėja suktis. Laukdama gėralo nuobodžiauju beveik pusvalandį, todėl dėl viso pikto nusprendžiu nusipirkti papildomą bokalą; dar 10 minučių laukiu grąžos. Na, bent šiaudeliai nemokami (girdėjau, jog Kėdainių periferijoje pas Uspaskichą (klubas “Vikonda”) paprašo 10 ct už vieną).
Grįžtu į salę. Čia “niuskūlinis” “ragga jungle”, sulipdytas su gana “švelniu” dramenbasu (drum‘n‘bass) ir papuoštas kelią jamaikietiškiems garsams į plačiąsias sroves skinančio Seano Paulo balsu. Jį pleškina DJ RedMan. Žmonių mažiau, vietos daugiau - pakraipau ir aš savo užpakaliuką. Netrukus sulaukiu gerbėjų dėmesio: kažkoks vaikis, linkėdamas “gerai paskraidyti”, padovanoja iš skrajutės išlankstytą lėktuvėlį; kitas siūlo bilietą į naikintuvą, tačiau aš žinau, kad naikintuvai kartais dūžta (mirkt).
Apie 4 valandą pasirodo paskutinis vakaro linksmintojas ir vienas organizatorių DJ Nuits. Šokam iki pat vakarėlio pabaigos, nes nežinia, kada vėl sugrįšim į “betonines džiungles”. Jaunųjų “džiunglistų” daug mažiau nei vakarėlio pradžioje, tačiau nieko nuostabaus, nes šį vakarą čia galioja senasis džiunglių įstatymas - išlieka patys stipriausi...
