Nuo 1980 iki 1999 metų Europoje mirčių nuo skrandžio vėžio sumažėjo 50 proc. Taip atsitiko dėl pagerėjusios mitybos, maisto apsaugos ir bakterijos, sukeliančios ligą, kontrole, antradienį pranešė tarptautinė tyrinėtojų grupė.
Šios grupės spėjimais, mirčių nuo skrandžio vėžio skaičius ir toliau kris, tačiau ši liga išliks didele visuomenės sveikatos problema Rytų Europoje ir Rusijoje.
Žurnale "Annals of Oncology" išspausdintas tyrimas rodo, kad mirčių nuo skrandžio vėžio skaičius krenta visoje Europos Sąjungoje (ES) ir šešiose centrinėse bei rytinėse Europos valstybėse, taip pat Rusijoje, kuri irgi įtraukta į tyrimą.
ES šalyse mirtingumo lygis 1998-aisiais nukrito nuo 18,6 - 100 tūkst. žmonių iki 9,8. Rytų Europoje šis lygis smuktelėjo nuo 27,9 iki 16,1, Rusijos Federacijoje - nuo 51,6 iki 32.
Sergančiųjų skrandžio vėžiu Rusijoje yra penkis kartus daugiau nei Skandinavijoje ar Prancūzijoje. Rytų Europoje, Portugalijoje bei Ispanijoje ligonių, palyginti su kitomis Europos valstybėmis, yra daugiau.
Tyrinėtojų iš Šveicarijos, Italijos ir Ispanijos grupės vadovas profesorius Fabijus Levis (Fabio Levi) pareiškė, kad jeigu mirtingumo lygis ir toliau kris, mirčių nuo skrandžio vėžio šiame dešimtmetyje gali sumažėti 15 tūkst.
Mirčių skaičiaus mažėjimas yra susijęs su įvairiais reiškiniais. "Esame beveik visiškai tikri, kad tarp jų - įvairesnė ir sveikesnė dieta, geresnė maisto apsauga, įskaitant šaldymą. Be to, geresnė "Helicobacter pylori" - bakterijos, sukeliančios skrandžio vėžį, - kontrolė, sumažėjęs rūkančiųjų - bent jau vyrų - skaičius", - pabrėžė F. Levis.
Reuters-ELTA
