Europos Sąjungos kovos su rasizmu ir nepakanta komisija paskelbė metinę ataskaitą, kurioje didžiausias pretenzijas reiškia Lietuvai, Latvijai, Ukrainai, Gruzijai ir Ukrainai.
Kaip informuoja "Deutsche Welle", atsižvelgdama į būtinybę stiprinti kovą su rasizmo ir diskriminacijos apraiškomis, pastaraisiais metais komisija vykdė savo darbą principu "situacijos įvertinimas vienoje šalyje po kitos". Ataskaitoje už 2002 metus pateikiami antrojo tokio darbo etapo rezultatai. Prieš tai buvo skelbiami žmogaus teisių įgyvendinimo analizės Italijoje, Airijoje ir Rumunijoje rezultatai, po to žmogaus teisių padėtis buvo kruopščiai įvertinta Suomijoje ir Maltoje. Kiek vėliau Europos Tarybos stebėtojai pateikė detalią ataskaitą apie kovą su rasizmu Portugalijoje.
Tačiau naujausioje ataskaitoje komisija didžiausias pretenzijas reiškia Lietuvai, Latvijai, Estijai, Gruzijai ir Ukrainai. Komisija, pažymėdama neabejotiną teisinę pažangą šiose valstybėse, savo ataskaitoje apgailestauja, jog šiose valstybėse vis dar dominuoja atvirai nacionalistinio požiūrio į įvykius politiniame ir visuomeniniame gyvenime tendencijos. Tai ypač aktualu, kalbant apie neatsiejamas rusakalbių gyventojų, kurie sudaro didesnį tautinių mažumų šiose šalyse, procentą, teises, taip pat apie sunkią ir praktiškai beteisę pabėgėlių iš Čečėnijos ir Afganistano, romų gyvenviečių gyventojų padėtį.
Europos kovos su rasizmu ir nepakanta komisija (ECRI) buvo suformuota per pirmąjį Europos Tarybos valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimą Vienoje 1993 metais. Vėliau kiekvienas naujas Europos Tarybos valstybių narių viršūnių susitikimas patvirtindavo potvarkius, kuriais buvo siekiama gerinti komisijos darbą ir didinti jos autoritetą. Šiuo metu komisiją sudaro 44 nariai. Tarp pagrindinių komisijos užduočių yra kova su rasizmu, ksenofobija, antisemitizmu, bet kokiomis rasinio ir nacionalinio nepakantumo apraiškomis.
Ataskaitoje apie komisijos darbą 2002 metais pažymima, kad kova su visais diskriminacijos ir rasizmo atvejais "yra tik iš dalies patenkinama". "Deja, 2002 metais antisemitizmo apraiškų padaugėjo, taip pat stipriai padaugėjo prievartos nacionaliniu pagrindu aktų", - teigiama ataskaitoje.
Baigiamojoje dokumento dalyje pabrėžiama, kad iki visuotinio žmogaus teisių Europoje vykdymo dar labai toli.
LETA-ELTA
