Sumažėjęs užsienio prekybos deficitas pernai lapkritį, negalutiniais duomenimis, aptirpdė ir Lietuvos einamosios sąskaitos deficitą, kuris per mėnesį smuktelėjo 9,9 mln. litų iki 261,7 mln. litų.
Užpernai lapkritį šalies mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficitas buvo 167,8 mln. litų didesnis ir siekė 429,5 mln. litų.
Statistikos departamento duomenimis, pernai lapkritį, palyginti su spaliu, prekių eksportas sumažėjo 8,1 proc., o importas - 9,7 proc. Užsienio prekybos deficitas sumažėjo 116,5 mln. litų. Pernai lapkritį, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, prekių eksportas padidėjo 17,8 proc., o importas - 10,5 proc. Panašių pokyčių buvo ir paslaugų sektoriuje, kur teigiamas paslaugų balansas per mėnesį padidėjo 17,4 mln. litų. Praėjusių metų lapkritį, palyginti su užpraėjusių metų lapkričiu, teigiamas paslaugų balansas palyginamuoju laikotarpiu padidėjo 99,5 mln. litų, arba beveik padvigubėjo.
Pernai lapkritį, palyginti su spaliu, nerezidentams buvo sumokėta daugiau palūkanų už paskolas valstybės vardu ir Vyriausybės išleistas euroobligacijas, tai lėmė neigiamo pajamų balanso padidėjimą. Be to, palyginti su spaliu, lapkritį 9 mln. litų sumažėjo teigiamas einamųjų pervedimų balansas. Šie pokyčiai, priešingai nei prekybos deficito pokytis, didino lapkričio mėnesio einamosios sąskaitos deficitą.
Kapitalo ir finansinės sąskaitos balansas lapkritį buvo teigiamas ir siekė 381,1 mln. litų. Neįskaitant oficialiųjų tarptautinių atsargų, šalies ūkio subjektų užsienio turtas lapkritį sumažėjo 62,4 mln. litų, o tarptautiniai finansiniai įsipareigojimai padidėjo 161,5 mln. litų. Be to, lapkričio mėnesį neatlygintinų kapitalo pervedimų balansas siekė tik 5,9 mln. litų - 11,4 mln. litų mažiau negu spalį.
Lapkritį šalies komercinių bankų užsienio turtas padidėjo 35 mln. litų. Komercinių bankų investicijos į nerezidentų vertybinius popierius lapkritį sumažėjo 61 mln. litų, tačiau kitos investicijos užsienyje - daugiausia terminuotieji indėliai užsienio bankuose - padidėjo 97,4 mln. litų. Sumažėjęs nerezidentų įsiskolinimas už prekes ir paslaugas lėmė tai, kad tiek pat sumažėjo kitų šalies ūkio subjektų užsienio turtas.
Tiesioginių užsienio investicijų srautas lapkritį Lietuvoje siekė 185,3 mln. litų, kurių daugumą sudarė iš nerezidentų gautos įplaukos už naują Lietuvos žemės ūkio banko akcijų emisiją.
Lapkritį kitos nerezidentų investicijos šalies komerciniuose bankuose siekė 6,1 mln. litų, o kituose sektoriuose - 50 mln. litų. Ataskaitinį mėnesį neigiamas valstybės vardu iš užsienio gautų paskolų srautas sudarė beveik 80 mln. litų.
Pernai lapkritį bendras neigiamas oficialiųjų tarptautinių atsargų srautas mokėjimų balanse siekė 151,3 mln. litų. Pagrindinė oficialiųjų tarptautinių atsargų sumažėjimo priežastis buvo Lietuvos banko operacijos su centrinės valdžios institucijomis, kurios sumažino atsargas 132,2 mln. litų. Atsargas taip pat mažino tai, kad komerciniai bankai nupirko iš Lietuvos banko bazinės valiutos 69,7 mln. litų daugiau, negu pardavė. Priešinga kryptimi oficialiąsias tarptautines atsargas veikė 34,1 mln. litų padidėjusios komercinių bankų privalomosios atsargos užsienio valiutomis ir Lietuvos banko gautos grynosios pajamos iš investicijų užsienyje.
Lietuvos banko duomenimis, praėjusių metų trečiąjį ketvirtį Lietuvos Respublikos mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficitas (ESD) siekė 148,7 mln. litų, o sausio-rugsėjo mėnesiais - 1,39 mlrd. litų. Palyginti su 2001 metų trečiuoju ketvirčiu, jis padidėjo 141,5 mln. litų, o palyginti su praėjusių metų sausio-rugsėjo mėnesiais, - 349,4 mln. litų.
2002 m. trečiąjį ketvirtį ESD sudarė 1,1 proc., o sausio-rugsėjo mėnesiais - 3,7 proc. bendrojo vidaus produkto.
ELTA
