Straipsnį pradėsiu nuo skaičių. Taigi... Darbo partija - 26,9 proc., A. Brazausko ir A. Paulausko koalicija - 20,4 proc.; Tėvynės sąjunga - 16,1 proc.; R. Pakso koalicija - 9,4 proc.; Liberalų ir centro sąjunga - 7,0 proc.; K. Prunskienės lyderiai - 7,1 proc.; Lietuvos lenkai - 5,8 proc.; kiti - mažiau nei 5 procentai.
Spėkite, kokių rinkimų rezultatai čia pateikti?
Atspėjote ar ne, bet taip būtų pasiskirsčiusios rinkėjų simpatijos, jeigu būtų skaičiuojami vien tik paštu atiduoti balsai, balsai, atiduoti formaliai rinkimų kampanijai dar nepasibaigus. Remiuosi Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktais duomenimis.
Prieš rinkimus, o dabar ir prieš antrąjį rinkimų turą sklinda gandai, kad kai kurios politinės partijos perka, pirko ir pirks balsus. Lengviausia tą padaryti pašto skyriuose.
Kaip matote, balsuojančių paštu pasirinkimas nedaug tesiskiria nuo bendro vaizdo. Pirmo trejeto pozicijos liktų beveik nepakitusios, kiek prasčiau atrodytų liberalai, kiek geriau - K. Prunskienė, 5 proc. barjerą būtų įveikę ir lenkai. Daugiau būtų gavusios abi krikdemų ir dar kelios smulkios partijos.
Jei taip, tai įtarinėjimai žmonių papirkinėjimu gal iš viso nepagrįsti?
Peno apmąstymams gali duoti dar vienas nesudėtingas skaičiavimas. Pabandykime pažiūrėti, kurią tos ar kitos partijos rėmėjų dalį sudaro balsuotojai paštu. Priminsiu, kad paštu buvo atiduota 16,6 proc. galiojančių balsų, arba kas šeštas balsas. Didžiųjų partijų rodikliai - artimi vidurkiui, pavyzdžiui, Darbo partijos - 15,7 proc., A. Brazausko ir A. Paulausko koalicijos - 16,4 proc., Tėvynės sąjungos - 18,2 proc. Statistika, žinia - melo forma, tačiau statistika tikrai nepatvirtina, kad didžiosios partijos kaip nors ypač daug gauna paštu.
Tačiau yra įdomių pastebėjimų, štai Lietuvos lenkai, krikščionys konservatoriai ir krikščionys demokratai įdomiai iškrinta iš bendro konteksto - juos paštu parėmė apie 25 proc., t.y. kas ketvirtas rinkėjas. Tai jau verčiantis susimąstyti faktas. Nepralenkiama čia vis dėlto V. Šustausko Laisvės sąjunga, surinkusi paštu net 30 proc. savo balsų.
Taigi tiek skaičių ir užuominų.
Ar gali paštas kaip nors pakeisti “normalaus” balsavimo rezultatus. Jei balsavote paštu, žinote, kad jūsų balso slaptumas taip pat nemaža dalimi priklauso nuo pašto darbuotojų sąžinės. Tikiu, kad jie savo rinkimų vykdytojų pareigas atlieka geriau, negu reikalaujama ex officio, nes reikalavimai netobuli. Išnaudodamos balsavimo paštu galimybes apsukresnės partijos ir kandidatai gali palenkti kiekvieną rinkėją, judantį pašto ar kokios “maksimos” link.
Kokias išvadas vis dėlto reikia padaryti?
Pirma - tendencija balsuoti paštu, o ateityje internetu, pastebimai stiprėja, rinkėjas laisvėja, pasirinkamas šį vis dar netradicinį būdą. Balsavimo paštu mechanizmas turi būti tobulinamas ar net keičiamas ir tai daug svarbiau negu iečių laužymas dėl reitingavimo mechanizmo. Kas netingi pasidomėti skaičiais, įsitikintų, kad įstatymo pataisa dėl reitingavimo iš esmės nieko nebūtų pakeitusi.
Antra - reikia daugiau dėmesio skirti balsavimo paštu stebėjimui ir kur kas griežčiau kontroliuoti procesą. Teisios tos partijos, kurios žada sukurti savo stebėtojų grupes ne tik paštuose, bet ir įvairiose “maksimose”.
Trečia - politikams ir kandidatams nepamiršti, kad paskutinę agitacijos dieną, kai į kovą metami svarbiausi resursai, gali būti vėlu…. Rinkėjai jau pasirinko.
