Keistoką japonų inžinierių norą jungti technologiją su fiziologija įkūnija ne tik interneto ryšiu aprūpinti unitazai. Netrukus Europoje ir JAV bus pradėta prekiauti įtaisu, kuris leidžia mobiliuoju telefonu ar kompiuteriu pamaitinti savo šunį ar katę kad ir iš kito pasaulio krašto.
Lojimu ir uodegos vizginimu šeimininką pasitinkantys elektroniniai “Aibo” šuniukai - vienas malonumas: jie neteršia, nesikandžioja, jų nereikia šerti ir vedžioti į lauką (žinoma, jei šėrimu nevadinsime reguliaraus baterijų įkrovimo). “Tikrų” keturkojų savininkai, panūdę ištrūkti kelioms dienoms iš savo namų be savo augintinio, visada susiduria su ta pačia įkyrėjusia problema - būtinybe ieškoti, kas juo pasirūpins.
Japonų bendrovė “AOS Technologies” mano, kad savo šunimi ar kate rūpintis privalote patys - net ir būdami už tūkstančių kilometrų. Ji sukūrė internetu valdomą naminių gyvūnų šėryklą, kuri jiems pasiūlo vandens ir ėdalo, o keturkojų šeimininkams - dar ir galimybę per WWW vaizdo kamerą pamatyti, ką jie veikia vieni palikti namuose.
Technologiniu požiūriu gyvūnus internetu maitina “iSeePet” (http://www.alphaomega.jp/us/iSeePet) valdanti “Linux” OS, 32 bitų RISC procesorius, plačiajuosčio interneto (xDSL, kabelinis modemas ar kt.) jungtis ir “iSeePet” paslaugos serveris. “iSeePet” jungiamas prie namų elektros tinklo, o “Ethernet” jungtimi - ir tiesiogiai prie DSL modemo (jei tą pačią interneto jungtį dalijasi vienas ar keli namų kompiuteriai - prie maršrutizatoriaus). Pirmą kartą naudojantis įrenginiu reikės prijungti jį prie kompiuterio ir sukonfigūruoti IP adresą, potinklio “kaukę”, nurodyti pirminę tinklo sąsają (gateway). Po to “iSeePet” bus galima atjungti nuo kompiuterio ir prijungti prie plačiajuosčio modemo (paslauga neveikia naudojantis internetu per fiksuotas ryšio linijas, t.y. jungiantis “dial-up” būdu). Tada tereiks paleisti “iSeePet” programinę įrangą ir, užsiregistravus paslaugos svetainėje (www.iseepet.com), jau bus galima valdyti įtaisą iš bet kokio “Internet Explorer” 5.5 ar naujesnę versiją naudojančio kompiuterio ar GPRS funkciją turinčio mobiliojo telefono.
Kaskart įvedus “iSeePet” svetainėje savo ID ir slaptažodį, serveris susies statinį ar dinaminį IP besijungiančiojo adresą su vartotojo duomenimis ir sujungs jį su “iSeePet” įrenginiu jo namuose. Vaizdo kameros transliuojamas vaizdas bus optimizuojamas priklausomai nuo prisijungimo būdo ir naudojamo įrenginio ekrano - kadrų skaičius per minutę, spalvų kiekis ir raiška parenkami automatiškai. “iSeePet” WWW kamera vaizdą gali transliuoti maksimaliu 30 kadrų per sekundę dažniu, o jos apžvalgos kampas sudaro 130 laipsnių.
Žiūrint į namuose paliktą keturkojį pro kompiuterio monitorių ar mobiliojo telefono ekraną klaviatūros paspaudimais galima pašaukti savo gyvūnėlį iš kito kambario paleidus tam tikrą “iSeePet” grojamą muzikėlę. Tai ilgainiui refleksu pavirsiantis signalas, kad šeimininkas duos paėsti. Kitomis komandomis iš “iSeePet” rezervuaro galima prileisti į dubenėlį vandens ar pripildyti jį ėdalo. Įrenginys turi du tam skirtus skyrius, į kuriuos galima iš anksto sudėti iki 1,2 kg gyvūnams skirto ėdalo granulių (konservuota maistas netinka). Didesnysis skirtas rimtesniems pietums ar vakarienei, o mažesnysis - tiesiog užkandžiams, kad neprailgtų laikas.
Kaip pirmajam rinkoje nuotoliniam gyvūnų šėrimo įtaisui “iSeePet” būtų galima atleisti kai kurias technologines silpnybes - pavyzdžiui, jis neturi bevielio ryšio modulio ir negali ant ratukų važinėti iš vienos patalpos į kitą, kad leistų šeimininkui internetu stebėti gyvūną visame name ar bute. Padvejoti privers ir kaina: planuojama, kad spalio mėnesį Europoje ir JAV pasirodysiantys pirmieji “iSeePet” įrenginiai kainuos ne mažiau nei 500 JAV dol. Gal kiek ir daugoka už nerūpestingą savaitgalį be savo keturkojo? Ypač jei sugrįžus teks kuopti namus - nors pamaitinti šunelius internetu jau įmanoma, kol kas niekas nepasiūlė, kaip internetu juos išvesti palakstyti…
