Įvyko tai, kas neišvengiamai turėjo atsitikti: nemokama muzika internetą užtvindę keitimosi failais tinklai galų gale privertė perrašinėti legalios Voratinklio muzikos kainoraščius. Viena daina jau kainuoja 79 amerikietiškus centus. Kas pigiau?
Besibaigianti gegužė paliko daug permainų skaitmeninių įrašų distribucijos versle. Pirmąją mėnesio savaitę “Apple” triumfuodama paskelbė apie savo garso įrašų parduotuvės “iTunes” (http://www.apple.com/music/store) sėkmę: per pirmąsias kelias dienas joje buvo nupirkta apie milijoną dainų. Pirkėjus masino ne tik gausus įrašų katalogas, liberali įrašų naudojimo politika, bet ir svarbiausias veiksnys: kaina. 99 JAV centai už legalią dainą pirkėjams pasirodė gera kaina.
Nepraėjo nė kelios savaitės, kai kita muzikos įrašų prekyvietė - “Listen.com” (www.listen.com) pasiūlė dar geresnę. Dabar internete nusipirkti legalias dainas galima jau tik už 79 centus. Tiesa, norint apsipirkinėti šioje parduotuvėje teks mokėti 9,95 dolerių mėnesinį mokestį.
Permainos “Listen.com” svetainėje prasidėjo po to, kai balandį už 36 mln. dolerių ją įsigijo populiaraus multiterpės grotuvo gamintoja “RealNetworks”. Prieš kelias dienas debiutavusią muzikos parsisiuntimo paslaugą “RealOne Rhapsody”, pradėjusią kainų karą su “iTunes”, kartu ruošė ir “Listen.com”, ir “RealNetworks”, tad pirmosios siūlomų įsirašyti dainų katalogu (apie 200 000 pavadinimų) gali naudotis ir “RealOne” prenumeratoriai.
Į mėnesinį abonentinį “Listen.com” mokestį įeina galimybė klausytis internetinių radijo stočių, pasirenkamų srautinių muzikos transliacijų ir kt. Svetainės atstovai tikslaus vartotojų skaičiaus nenurodo - jų yra “dešimtys tūkstančių”. Tikimasi, jog įsirašyti siūlomos muzikos kainos sumažinimas iki 79 centų padės gerokai išplėsti klientų gretas.
Pasak “Listen.com” vyriausiojo vadybininko Seano Ryano, naujoji kaina buvo nustatyta po pusantro mėnesio trukusio eksperimento, kurio metu buvo tiriama vartotojų paklausa. Jo metu įrašus buvo siūloma parsisiųsti tik už 49 centus. Nors Ryanas konkrečių skaičių nepateikė, tačiau pažymėjo, jog eksperimento metu padaugėjo paslaugos prenumeratorių, išaugo parsisiunčiamų dainų skaičius. Svarbiausia, išaiškėjo, ko konkrečiai nori vartotojai. O nori jie nedaug: kad albumas kainuotų iki 10 dolerių ir kad galėtų pasirinkti iš jų patinkančias dainas.
Tačiau “Apple” pasiūlytas prekybos muzika modelis vartotojams yra patrauklesnis: kam mokėti mėnesinius mokesčius vien už tai, kad kartu su galbūt visai tau nereikalingomis paslaugomis gautum patrauklią įrašų kainą? “Listen.com” tai puikiai supranta ir neatmeta galimybės leisti siųstis muziką mokant tik už pasirenkamus įrašus. Akivaizdu, kad tokia galimybė būtinybe pavirs tik tuo atveju, jeigu į kainų karą įsitrauks ir kiti skaitmeninės muzikos pardavėjai. “iTunes” paslaugomis, taigi ir kainomis, gali naudotis - bent kol kas - tik “Macintosh” kompiuterių savininkai, nors “Apple” žada iki šių metų pabaigos pasiūlyti vartotojams ir “Windows” skirtą “iTunes” versiją. Tuo tarpu 95 proc. visos kompiuterių rinkos potencialiai atitenka šiuo metu mažiausią kainą už legalią muziką siūlančiai “Listen.com”.
Rinkos analitikai skelbia, kad “iTunes” ir “Listen.com” pradėtas kainų karas yra rimtų skaitmeninio turinio vartojimo permainų pradžia. “Gartner/G2” tyrimų direktorius Mike’as McGuire’as tvirtina, kad jau esame ankstyvojoje esminių pasikeitimų stadijoje: “Muzikos vartojimo požiūriu mes pereiname nuo fizinių dalykų, tokių kaip CD, prie skaitmeninių failų”. Suvokdami esminių permainų neišvengiamumą, muzikos tiekėjai skuba bandyti naujus savo verslo modelius. Kai kurių dalykų nuosavas muzikos parduotuves internete įsteigusias garso įrašų kompanijas (pavyzdžiui, “MusicNet” (http://www.musicnet.com) ar “Pressplay” (www.pressplay.com) vartotojai jau išmokė: jiems nepatinka kietajame diske “išsitrinančios” dainos, kai atsisakoma svetainės paslaugų prenumeratos, abonentinis mokestis, už kurį siūlomi įvairūs parsisiunčiamų įrašų paketai, įvairiausi naudojimo apribojimai. Gudrauti nebėra kada: P2P programa “Kazaa” jau tapo populiariausiu “Download.com” programinės įrangos produktu - vien iš čia ją parsisiuntė daugiau kaip 230 mln. vartotojų visame pasaulyje. Legalios muzikos pardavimus gali išgelbėti tik vartotojams patraukli kaina ir maksimalus jos naudojimo patogumas.
