Šiuolaikinio biuro neįmanoma įsivaizduoti be nuolatinio interneto ryšio: jo dėka tiesiai į savo kompiuterį gauname pačią naujausią informaciją. Tačiau darbų įkarštyje nuolatinis žvilgčiojimas į naujus laiškus, naujienų antraštes ar skelbimus gerokai išvargina. Ar nebūtų galima tokio monitoringo vykdyti kitaip?
Amerikiečiai nuo įvairios internetu pristatomos asmeninio naudojimo informacijos pertekliaus kenčia dar stipriau. Pridėkite prie nuolat atnaujinamų karštųjų žinių porcijos akcijų kursus, pranešimus apie eismo sąlygas, orų prognozę, ir suprasite, kad susidoroti su tokiu srautu - ir dar dirbant tiesioginį savo darbą - tikrai nelengva. Regis, lengviausia būtų tokį informacijos čiaupą užsukti, tačiau, viena vertus, sunku kurio nors informacijos šaltinio atsisakyti, kita vertus, seniai pastebėta, kad internetu atplūstanti informacija veikia kaip narkotikai - ji išugdo priklausomybę…
Džordžijos technologijos instituto (JAV) mokslininkai pasiūlė (http://www.cc.gatech.edu/gvu/ii/infoart/approach.html) perteklinės informacijos problemą spręsti kuriant neįprastas vartotojo sąsajas. Pasitelkę “Java” kalbą jie sukūrė programą “InfoCanvas” (“Infodrobės”), kuri leidžia sukurti abstrakčią vartotojų norimos stebėti informacijos išraišką. “Infodrobės” rodomos atskirame monitoriuje, kuris labiau primena ant sienos kabinti skirtą paveikslą ar įrėmintą dailės kūrinio reprodukciją. Pasak vieno iš “InfoCanvas” kūrėjų Johno Stasko, šitaip siekiama, kad vartotojai galėtų nuolat sekti jiems svarbią informaciją, tačiau ji neblaškytų dėmesio, būtų nesuprantama pašaliniams ir atrodytų estetiškai patraukli. Visas projektas pagrįstas tuo, kad vienas paveikslas vertas tūkstančio žodžių.
Informacinė paveikslo mechanika paprasta: turinio detalės atspindi vartotojo nuolat stebimas žinias. Priklausomai nuo jų pobūdžio programuotojų “nutapyti” objektai gali keisti savo padėtį paveikslo erdvėje, prapulti ir vėl atsirasti, mainyti formą, spalvą ir t.t. Visos permainos žymi sutartinius informacijos pasikeitimus.
Pavyzdžiui, paplūdimį vaizduojančioje “Infodrobėje” matyti iš kairės į dešinę jūra plaukiantis laivelis - jis žymi darbo dienos laiką, pradedant 9 ryto ir baigiant 6 vakaro. Dangumi slenkantys debesėliai praneša apie oro sąlygas vartotojo pasirinktame regione. Aukštyn kylanti maža žuvėdra informuoja apie temperatūros pokyčius - kai oras vėsta, padangėje ji neria žemyn. O arčiau esanti didesnioji skrenda iš kairės į dešinę - priklausomai nuo “Dow Jones” indekso pokyčių. Kai vartotojas gauna elektroninį laišką iš savo žmonos, ant paplūdimio smėlio atsiranda rankšluostis ar kokteilio taurė. O palei jūrą einančios merginos bikinis praneša apie eismo sąlygas tam tikroje miesto dalyje: jo spalva priklausomai nuo eismo intensyvumo keičiasi iš žalios į geltoną ir raudoną. Na, o tais atvejais, kai vien sutartiniais ženklais nepavyksta išsiversti, pavyzdžiui, sekant naujienų antraštes, jų tekstas gali būti užrašomas ant paveiksle skrendančio lėktuvo tempiamo transparanto. Jei vartotojui reikia papildomos informacijos, pelės žymeklį užvedus ant “Infodrobės” detalės ji bus pateikta teksto rėmelyje. O jei toks informacinis paveikslas pakabintas ant sienos, pakaks paspausti atitinkamą lietimui jautraus ekrano vietą.
Pasirinkti labiausiai patinkantį informacijos peizažą - paplūdimį, akvariumą, stovyklą kalnuose, dykumą ar kokį vaizdelį iš viduramžių - vartotojai gali patys. Pasinaudoję “Infocanvas” programine įranga jie gali prisikirti paveikslo elementams pageidaujamus internetinės informacijos kanalus ir nustatyti jų funkcines ypatybes. “Infodrobių” poveikio vartotojams bandymai parodė, kad tokia nuolat stebimos informacijos sąsaja suteikia daug patogumų - pirmiausia plačiomis suasmeninimo funkcijomis ir galimybe sutelkti dėmesį į tiesioginį darbą. Susidomėjusieji tokia “interneto tapyba” gali patys išbandyti Atlantos miestui skirtą “Infodrobę”, kurią galima parsisiųsti iš Džordžijos technologijos instituto svetainės (http://www.cc.gatech.edu/gvu/ii/infoart/downloads.html).
