Pačios paprasčiausios pinigų padirbinėjimo priemonės - kompiuteriai, skeneriai ir rašaliniai spausdintuvai - gali apkvailinti tik palyginti nedidelį žmonių būrį. Rimti nusikaltėliai apsiginklavę kur kas geriau už paauglius: atpažinti į rinką jų išleidžiamus banknotus su hologramomis gali tik ekspertai.
Į naują technologiją tuojau atsakoma šešėline - ar ilgam japoniškoms pinigų žymėjimo mikroschemoms pavyks sustiprinti pasitikėjimą euru?
Eurų klastojimas Europos centriniam bankui kelia vis daugiau nerimo. Antai pernai vien Graikijoje buvo nustatyta 2411 pinigų padirbinėjimo atvejų, konfiskuoti 4776 netikri banknotai. Neseniai Lenkijoje išaiškinta nusikaltėlių gauja, pagaminusi ir paleidusi į apyvartą daugiau nei milijoną hologramomis pažymėtų eurų. Dar blogiau, kad tikrus pinigus darosi keblu atskirti nuo padirbtų dėl natūralaus susidėvėjimo: ilgiau apyvartoje esančių banknotų apsaugos priemonės “nublunka”, juos sunkiau atskirti nuo klastočių.
Šias problemas ketinama išspręsti diegiant į būsimuosius eurus RFID (radio frequency identification) priemones: Japonijos naujienų agentūra “Kyodo” pranešė, kad Europos centrinis bankas pradėjo derybas su kompanija “Hitachi” dėl jos sukurtų RFID mikroschemų naudojimo piniginiuose ženkluose.
“Hitachi” yra pasaulinė itin kompaktiškų RFID mikroschemų gamybos lyderė: vasarį jos sukurta vadinamoji “mju” (µ) mikroschema yra mažiausias pasaulyje (0,4 mm ilgio ir 0,4 mm pločio) automatinio identifikavimo įtaisas. Tokias mikroschemas dėl mažo storio (tik 0,15 mm) galima įspausti į bilietų ar banknotų popierių. Į nuolatinę 128 bitų (ROM) pinigams žymėti skirtų mikroschemų atmintį reikiama informacija (banknoto serijinis numeris, nominalo vertė, banknoto pagaminimo vieta) būtų įrašoma gamykloje. Pasak gamintojų, po to jos pakeisti neįmanoma. Atsiskaitant grynaisiais banknotų autentiškumas būtų patvirtinamas nukreipus į juos RFID skenerį. Jis veikia maždaug 25 cm atstumu. Tam, kad banknote įdiegta mikroschema “atsiliepinėtų”, atskiro maitinimo šaltinio nereikia: ji pasikrauna elektros energija iš skenerio siunčiamo 2,45 GHz dažnio mikrobangų signalo. Maždaug 25 cm atstumu užmegzto bevielio ryšio metu perduodama informacija yra apsaugota šifravimu. “Užkalbintas” pinigas atsiliepia beveik tuoj pat: vidutinė “mju” mikroschemos reagavimo trukmė - 20 milisekundžių.
Europos centrinis bankas tikisi, kad sužymėjus eurus identifikacinėmis “Hitachi” mikroschemomis ne tik išnyks pinigų padirbinėjimas - ši technologija leisianti efektyviai kovoti ir su pinigų plovimu.
Kol kas, tiesa, nėra galutinai aiškūs praktiniai “mju” eurų naudojimo aspektai, pavyzdžiui, ar informacijos nuskaitymui iš mikroschemų neturės poveikio interferencija su kitais bevielio ryšio įrenginiais, naudojančiais “Wi-Fi” ar “Bluetooth” jungtis. “Hitachi” tokią galimybę neigia, nors ir su išlygomis: tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, priglaudus “Bluetooth” įrenginį prie pat RFID skenerio antenos, ryšys gali sutrikti. Signalas kartais gali būti slopinamas ir dėl ant banknoto paviršiaus susidariusio drėgmės kondensato. Gamintojai skelbia ketinantys didinti mikroschemų atsparumą žemai ir aukštai temperatūrai - kol kas jos gali būti naudojamos nuo - 20 iki +75 laipsnių pagal Celsijų aplinkoje.
Nors teigiama, kad “miu” mikroschemomis paženklinti pinigai bus visiškai saugūs ta prasme, kad juose gamybos proceso metu įrašytos informacijos neįmanoma pakeisti, nuolatinės technologinės rungtynės su pinigų padirbinėtojais liudija, kad nemalonių siurprizų ateityje kažin ar pasiseks išvengti. Pinigų gamintojai žino, kad “nenulaužiamų”banknotų neįmanoma pagaminti - tačiau tokia praktika gali būti neekonomiška dėl savo sąnaudų. Šiaip ar taip, šifravimu apsaugotų radijo ryšio mikroschemų naminėmis sąlygomis nepasigaminsi.
O kokią kainą už pasitikėjimą “nenulaužiamu” pinigu turės sumokėti vartotojai? Pirmiausia - psichologinio pobūdžio: įsivaizduokite, kad kiekviena pardavėja ar kasininkė kaskart jums ištiesus pinigus kruopščiai užsirašo banknotų numerius. Žinoma, ateityje tai akimirksniu atliks RFID skeneriai, bet esmė juk ta pati.
Prie naujos tvarkos netrukus priprastume, bet niūrių G. Orwello pranašysčių įbauginti atsarguoliai jau žada totalinį Didžiojo brolio sekimą. Pasak jų, piniguose naudojamos identifikacinės mikroschemos norintiems daugiau žinoti praneš, kas už ką ir kiek sumoka. Antai Vakaruose didelę grynųjų dalį išduoda bankomatai - o susieti mokėjimo kortelės savininko PIN ir jam išduotų banknotų ID tėra juokų darbas. O ir pati RFID technologija sukurta būtent patogesniam prekių ar krovinių sekimui, susiejant identifikacines žymas su pardavėjų ir tiekėjų duomenų bazėmis. Tad belaukiant “nenulaužiamų” pinigų yra apie ką pamąstyti…
