Nors iš pažiūros internetas gyvena savarankišką gyvenimą, kurį valdo tik virtualioje erdvėje veikiantys dėsniai, naujausi tyrimai rodo, kad kibernetinis pasaulis giliai įleidęs šaknis į geopolitines mūsų planetos realijas. Skandinavijos mokslininkai aptiko, kad interneto vidinės struktūros ypatumai gana glaudžiai susiję su valstybių sienomis.
Ekspertai teigia, kad plėtojantis internetui programinės įrangos gamintojams ir informacijos vadybininkams vis svarbiau yra prisitaikyti prie esminės pasaulinio tinklo struktūros, o ne tik prie dabartinės jo konfigūracijos. Interneto struktūros tyrinėjimai pastaraisiais metais atskleidė keletą jo vidinės sandaros paslapčių, tačiau net ir moderniausi virtualaus pasaulio modeliavimo būdai vis dar negali iki galo atspindėti tikrovės.
Skandinavijos mokslininkai iš Šiaurės šalių teorinės fizikos instituto Danijoje, Nielso Bohro instituto bei Norvegijos mokslo ir technologijos universiteto ir kitų akademinių institucijų atrado http://arxiv.org/abs/cond-mat/0212001 dar vieną fundamentalų interneto vidinės sandaros ypatumą - jie nustatė, kad pasauliniam tinklui būdinga modulinė struktūra, priklausanti nuo jungčių tarp atskirų serverių skaičiaus.
Interneto vidinei sandarai “skenuoti” buvo pasitelktas metodas, panašus į paieškos sistemos “Google” naudojamą tinklapių indeksavimo būdą. Tačiau užuot aiškinęsi jungtimis tarpusavyje susietų serverių skaičių, tyrinėtojai pabandė sudaryti jungčių, kurios veda nuo vienų nuorodų prie kitų, “žemėlapį”. Jie nustatė, kad internetas yra sudarytas maždaug iš 100 modulių, kurie tiesiogiai susiję su atskiromis šalimis. Pasak Lundo universitete dirbančio mokslininko Kaspero Astrupo Erikseno, vadovavusio visam tyrimui, junglumo požiūriu labiausiai viena nuo kitos nutolusios vietos dabartiniame internete yra JAV ir Rusijos kariškiams priklausantys serveriai.
Modulinės tinklo struktūros nagrinėjimas sudaro ne tik tikslesnių interneto simuliatorių kūrimo galimybę, bet ir parodo, kur yra “silpniausios” jo vietos informacijos susiejimo prasme. Anot Erikseno, internete yra palyginti nedaug gausiomis jungtimis susietų serverių ir daugybė mažų, kuriuos jungia vos kelios nuorodos. “Internete galioja tokia taisyklė: jei paimtume 1024 serverius, susietus bent viena tarpusavio jungtimi, tarp jų bus maždaug 256 serveriai su 2 jungtimis, 64 - su 4, 16 - su 8, 4 - su 16 ir taip toliau”, - teigia Eriksenas. Vadinasi, kuo daugiau serveris turi į jį vedančių jungčių, tuo sparčiau jis “prisirenka” naujų, papildomų.
Junglumo žemėlapis buvo sudaromas imituojant “vaikščiojimą” nuo vienos nuorodos prie kitos pagal atsitiktinai parinktus maršrutus. Kai “keliautojas” ateidavo į kokį nors serverį, jis atsitiktiniu būdu pasirinkdavo vieną iš kelių iš čia vedančių nuorodų. Jei į internetą paleidžiama daug tokių “vaikščiotojų” ir kiekvienas iš jų, priėjęs eilinę kryžkelę, savarankiškai nusprendžia, kuriuo keliu toliau sukti, jų pateikti rezultatai leidžia pasiekti statistinę pusiausvyrą. Remiantis apibendrintais rezultatais galima daryti tam tikras išvadas apie vidinę pasaulinio tinklo struktūrą - pavyzdžiui, į palyginti mažu jungčių skaičiumi sujungtą tinklą, kurio kontūrai primena Šiaurės ir Pietų Amerikos žemėlapį, paleisti “vaikščiotojai”, pradėję kelionę Šiaurės Ameriką atitinkančioje tinklo dalyje ir atsitiktinai besisukiodami į kairę ir į dešinę labai retai kada pateks į Pietų Amerikos tinklo dalį.
Dažniausiai jie susitiks vieni su kitais jungčių požiūriu turtingiausiame tinklo segmente, kurį galima vadinti interneto moduliu. Panašiai atsitiktų ir Pietų Amerikai atstovaujančiame tinklo segmente: iki patekdami į šiaurinę segmento dalį pirmiausia keliautojai išvaikščiotų “pietinius” kelius. Šimtas internete aptiktų vidinės sandaros modulių remiasi geografinėmis ir geopolitinėmis realijomis, kurios savo ruožtu lemia ir pasaulinio tinklo junglumo ypatumus. Mokslininkai teigia, kad tiriant interneto sandarą bus galima ne tik sugalvoti naujas informacijos persiuntimo taisykles, kurios padidintų dabartinio interneto junglumą, bet - ir tai kur kas svarbiau - efektyviau plėtoti rytdienos Tinklą, kuris, turint galvoje interneto raidos spartą, gali labai skirtis nuo to, kuriuo naudojamės šiandien.
