D. Britanijos mokslininkai, remiami didžiųjų elektronikos gamintojų, mobiliojo ryšio operatorių bei transliuotojų konsorciumo, stengiasi išmokyti 3G telefonus protingai naudotis savo šeimininkų piniginėmis. Taupydami jų laiką, netolimoje ateityje mobilieji telefonai patys pirks bilietus, rezervuos viešbučius, atsiskaitys už paslaugas.
Pasak žurnalo “New Scientist”, “Mobile VCE” (Virtual Centre of Excellence in Mobile and Personal Communications) konsorciumas, jungiantis 23 mobiliųjų telefonų gamintojus ir ryšio operatorius bei 8 D. Britanijos universitetus, bendradarbiauja su programinės įrangos agentų technologijas kuriančiais Sauthemptono universiteto specialistais. Profesoriaus Nicko Jenningso vadovaujama tyrėjų grupė (http://www.ecs.soton.ac.uk/~nrj/mobilevce.html) kuria praktinius dirbtinio intelekto naudojimo 3G aplinkoje sprendimus. Dėmesio centre - vadinamieji programiniai agentai. Tai pusiau savarankiškos programos, gebančios pagal nustatytus kriterijus rinkti, stebėti ir įvertinti personalizuotą vartotojo informaciją ir priklausomai nuo jo poreikių ir prioritetų savarankiškai priiminėti tam tikrus sprendimus - pavyzdžiui, susimokėti už tam tikras paslaugas ar pirkinius.
Būsimuose 3G telefonuose įdiegti programiniai agentai, kurie, pasak N. Jenningso, pagal savo funkcijas labiau primins skaitmeninius liokajus, iš pradžių mokysis “sugyventi” su savo šeimininku. Jie stebės, kaip žmogaus naudoja savo mobilųjį telefoną ir nuolat kartojantis tam tikrai situacijai bandys nuspėti tolesnius žingsnius. “Sukaupę patirties” tokie agentai patys ieškos būdų, kaip galėtų geriau pasitarnauti, kad šeimininkui nereikėtų gaišti laiko rutininiams darbams - pavyzdžiui, parsiųsti naujausią reikalingos informacijos porciją, užsakyti lėktuvo bilietus, rezervuoti viešbutį ir t.t. Kol kas Sauthemptono universitete suprogramuoti “virtualūs liokajai” veikia tik kišeniniuose kompiuteriuose su mobiliųjų telefonų funkcijomis. 3G telefonams skirtos išbaigtos programinių agentų versijos turėtų pasirodyti maždaug po pusantrų metų.
Kaip tokie sprendimai veiks kasdienėje praktikoje? Pavyzdžiui, elektroninėje šeimininko dienotvarkėje pastebėjusi, kad artėja suplanuota kelionė, programa pasiteiraus, ar nenorėtumėte, kad ji parinktų tinkamą lėktuvo reisą ir pasidomėtų, ar yra vietų jūsų pamėgtame viešbutyje. Ilgainiui telefone įsikūrusiam programiniam agentui bus galima patikėti visą kelionės organizavimą, pradedant maršruto suplanavimu, baigiant bilietų nupirkimu pasinaudojant šeimininko mokėjimo kortele. Tačiau jis pasitarnaus šeimininkui ir kur kas paprastesniais, kasdieniškais atvejais - tarkim, žinodamas, kad jis kiekvieno penktadienio vakarą eina į kiną, atsiklausęs parinks naują filmą ir nupirks bilietus, o šeštadienio vakarui dviems asmenims užsakys restorano staliuką.
Pasak N. Jenningso, jau dabar galime įvertinti kai kurias programinių agentų galimybes - pavyzdžiui, “eBay” aukcionuose jie nusprendžia, kiek ir už ką statyti. “Viskas priklauso nuo to, kiek savarankiškumo jiems suteikiama”, - sako mokslininkas.
Žinoma, pats didžiausias savarankiškumo laipsnis - patikėti telefonui savo piniginę, taip išsivaduojant nuo įkyrių, dažnai smulkmeniškų ir laiką gaišinančių procedūrų, kurios neretai pamirštamos ir dėl to sukelia mažesnių ar didesnių nepatogumų. Nors daug būsimųjų programinių liokajų šeimininkų psichologiškai tam dar nepasiruošę, specialistai mano, kad ilgainiui, pritardami jų siūlomiems sprendimams, pradės jais pasitikėti. O kad pasitikėjimas nebūtų beribis, galima nustatyti, kiek daugiausiai pinigų už šeimininko pirkinius savo nuožiūra gali išleisti mobilusis telefonas.
