Dauguma darbuotojų mano, kad garantuotas darbas yra daug svarbesnis nei susirūpinimas sveikata ir darbo sauga, todėl darbo saugai ir sveikatai pirmenybės neteikia, parodė tyrimas.
Kauno Visuomenės sveikatos centras kartu su Didžiosios Britanijos Glazgo miesto Kaledonijos universiteto ekspertais 2001-2002 metais apklausė 6 tūkst. darbuotojų, dirbančių skirtingos nuosavybės formos įmonėse Lietuvoje. Apklausoje siekta išsiaiškinti darbuotojų požiūrį į darbo saugos ir sveikatos problemas. Iš viso buvo apklausta per 30 įvairių įmonių darbuotojų.
Pasak tyrėjų, darbuotojų atsakymai apie problemas, susijusias su darbo sąlygomis, parodė didelius vyraujančių problemų skirtumus tarp įvairių nuosavybės sektorių įmonių.
Didžiausia problema Lietuvos įmonių darbuotojams yra triukšmas ir šią problemą įvardijo per 70 proc. apklaustųjų. Kitose nuosavybės formose - bendrosiose įmonėse, triukšmą kaip svarbią problemą darbo vietoje paminėjo 60 proc. darbuotojų, valstybinėse įmonėse dar mažiau - 40 proc. bei užsienio įmonėse - 30 procentų apklaustų darbuotojų.
Mažiausiai problemų - tik 10 proc. darbuotojų triukšmas kelia viešųjų įstaigų darbuotojams. Šiose įmonėse kaip didžiausią problemą žmonės nurodė chemikalus, nors tai mažiausiai kelia nerimą užsienio kapitalo įmonių darbuotojams.
Valstybinėse įstaigose, be triukšmo, kaip labai aktualias problemas darbe, apie 40 proc. darbuotojų įvardijo vibraciją ir dulkes. Dulkės darbe kamuoja ir daugiau kaip 45 proc. bendrųjų įmonių darbuotojų. Prasta įrenginių būklė taip pat buvo minima kaip svarbi su darbu susijusi problema.
Tyrimų duomenimis, pastebėta, kad pagal visus nagrinėtus kriterijus užsienio kapitalo įmonių darbuotojai turi mažiausiai nusiskundimų dėl darbo sąlygų.
Dauguma apklausoje dalyvavusių darbuotojų pritarė teiginiui, kad garantuotas darbas yra daug svarbesnis nei susirūpinimas sveikata ir sauga. Pasak tyrėjų, jei darbuotojams reikėtų rinktis, tai daugumai sauga ir sveikata liktų antroje vietoje.
Apklausa parodė, kad darbuotojai labiausiai baiminasi netekti darbo vietos ir todėl visų rūšių įmonėse, išskyrus užsienio įmones, daugiau nei pusė darbuotojų neima nedarbo dienų susirgę ar susižeidę. Viešose įmonėse tokių darbuotojų daugiausiai ir jie sudaro 66,5 proc., bendrose įmonėse - 60,5 proc., valstybinėse - 54,2 procento. Mažiausiai - 47,3 proc. - dėl nedarbingumo lapelių jaudinasi užsienio įmonių darbuotojai.
Visų nuosavybės formų įmonių apie 80 proc. darbuotojų mano, kad už kenksmingas sveikatai darbo sąlygas privalo būti mokami priedai prie atlyginimo. Apie 60 proc. apklaustųjų visų nuosavybės formų įmonėse mano, kad tai papildoma priemonė padidinti atlyginimą. Specialistai tvirtina, kad tai pasenusios kompensavimo formos ir darbo sauga turėtų būti užtikrinta šiuolaikinėmis rizikos valdymo priemonėmis bei pačių darbuotojų rūpinimusi darbo sąlygomis.
Tyrimų rezultatai parodė, kad, nepaisant vyravusių geresnių darbo sąlygų, užsienio kapitalo įmonių darbuotojai labiau bijo pažeisti saugos reikalavimus.
Taip pat daugumos darbuotojų įsitikinimu, profesinės sąjungos yra per silpnos, tačiau būtinos darbuotojų apsaugai.
Paklausus darbuotojų, ar profesinės sąjungos kartu su darbdaviais turėtų dalyvauti sprendžiant sveikatos ir saugos problemas įmonėje, teigiamai atsakė 70,3 proc. bendrųjų įmonių darbuotojų, 69,6 proc. -užsienio kapitalo įmonių, 67,9 proc. - valstybinių, 56,3 Lietuvos įmonių ir mažiausiai - 31,9 viešųjų įmonių darbuotojų.
Anot apklausos, dauguma darbuotojų pritarė, kad jų vadovai skatina juos dirbti saugiau ir maždaug du iš trijų darbuotojų nemano, kad jų darbdaviui pelnas yra svarbiau nei darbuotojų sauga ir sveikata.
BNS
