Nors trečiadienio Vyriausybės posėdyje priimtas Lyties pakeitimo įstatymo projektas dar neatkeliavo į Seimą, ketvirtadienį parlamentarams jis jau sukėlė klausimų laviną.
Vyriausybės valandoje parlamentarai teiravosi, ar Lietuvoje nebėra reikšmingų ir spręstinų problemų, jeigu imamasi reglamentuoti lyties pakeitimo klausimus, ir kas būtų asmeniškai suinteresuotas tokiomis operacijomis.
Linksmą šurmulį Seimo salėje sukėlė ir tiesmukas klausimas premjerui Algirdui Brazauskui, kaip jis reaguotų į tai, kad draugaujant su moterimi ir kuriant ateities planus, staiga paaiškėtų, jog ši moteris - buvęs vyras.
Vyriausybės vadovas išsisuko nuo atsakymo irgi su humoru. "Aš taip ir nesupratau iš jūsų klausimo, ar jūs įdomaujatės vyro į moterį, ar moters į vyrą. Kadangi aš neišsiaiškinau, tai atsakyti negaliu", - pajuokavo A. Brazauskas.
Parlamentarams primintas pagrindinis argumentas, kodėl buvo būtina parengti tokį įstatymą - įpareigojimai numatyti Civiliniame kodekse.
Trečiadienį Vyriausybės patvirtintas Lyties pakeitimo įstatymo projektas leidžia pilnamečiam nesusituokusiam asmeniui, jeigu tai mediciniškai įmanoma, pakeisti lytį.
Įvertinus įvairiose pasaulio šalyse atliktų epidemiologinių tyrimų duomenis, Lietuvoje gali būti apie 50 žmonių, kurie visą gyvenimą jaučiasi priklausantys kitai lyčiai, arba yra transseksualai.
"Kaip man medikai aiškino, žmonės ateina, kreipiasi, ir nėra jokių normų, kaip tokiais atvejais turi medicinos tarnybos elgtis", - įstatymo būtinybę motyvavo ministras pirmininkas A. Brazauskas.
ELTA
