Vyriausybei pateiktoje Lietuvos būsto strategijoje iki 2020 metų prioritetą siūloma teikti gyvenamiesiems namams atnaujinti, tačiau ne masiškai juos griaunant, o modernizuojant.
Aplinkos ministerijos skaičiavimais, daugiabučių namų atnaujinimo pirmaeilėms priemonėms įgyvendinti 2002 metų kainomis reikėtų apie 8- 9 mlrd. litų. Vidutinės kasmetinės investicijos turėtų siekti 400-500 mln. litų. Visiškai atnaujinti daugiabučius namus ir sutvarkyti aplinką vidutiniškai reikėtų apie 27-34 mlrd. litų.
Strategijos rengėjai pažymi, jog tam, kad programa būtų įgyvendinta, jai būtina sukurti tinkamą finansavimo mechanizmą. Tam siūloma parengti teisės aktų paketą, kad būtų galima apdrausti daugiabučių namų atnaujinimo ir modernizavimo kreditus. Būsto kreditų draudimo sistema sumažintų išduodamų kreditų riziką.
Projekto autoriai taip pat siūlo sudaryti specialiųjų daugiabučių namų savininkų bendrijų rėmimo fondą savivaldybėse, skiriant jiems valstybės ir savivaldybių biudžetų asignavimus, kad būtų galima padengti apie 30 proc. atnaujinimo projektų kainos.
Svarbi priemonė, siekiant suaktyvinti būsto atnaujinimo finansavimą, būtų parama mažas pajamas gaunančioms šeimoms.
Strategijos kūrėjų nuomone, reikėtų sudaryti sąlygas būstų reprivatizavimui. Tai leistų būsto savininkams atsisakyti nuosavybės teisės į būstą savivaldybės naudai, o ši už tai įsipareigotų tinkami jį prižiūrėti ir atnaujinti. Būsto savininkai taptų nuomininkais, tačiau tai nepajėgiantiems išlaikyti turimo būsto leistų toliau jame gyventi.
Kitas pasiūlymas - atvirkštinė hipoteka. Ji padėtų spręsti senyvo amžiaus žmonių problemas, kai jie turi nuosavą būstą, tačiau nepajėgia išlaikyti. Atvirkštine hipoteka jie galėtų paversti savo būsto dalį pinigais, neišsikeldami iš buto. Pagal atvirkštinės hipotekos sutartį bankas periodiškai mokėtų savininkui visą likusį gyvenimą tam tikrą sutartą sumą, nustatytą remiantis esama buto verte. Savininkui mirus butas pereitų banko nuosavybėn. Prognozuojama, kad atvirkštinė hipoteka būtų paklausi didžiuosiuose miestuose, kur turto vertė yra pakankamai didelė.
Atlikti tyrimai parodė, kad penktadalis namų ūkių Lietuvoje turi 500 litų per mėnesį neviršijančias pajamas ir gali išlaikyti turimą būstą tik padedant valstybei. Dar apie 20 proc. vidutines pajamas turinčių šeimų didžiuosiuose miestuose yra nepajėgūs įsigyti nuosavo būsto ir yra realūs pretendentai nuomotis socialinį būstą. Iš namų ūkių tyrimų rezultatų matyti, kad įsigyti ar išsinuomoti sau tinkamą būstą rinkoje be valstybės paramos šiuo metu gali apie 40 proc. šeimų arba vienišų asmenų.
Lietuvos būsto strategijos autoriai atkreipia dėmesį, jog didelė dalis gyvenamųjų namų yra fiziškai susidėvėję ir jų būklė nebeatitinka gyventojų poreikių, o dėl nepakankamos priežiūros jų vertė nuolat mažėja.
Atlikta stambiaplokščių namų būklės techninė ekonominė studija parodė, kad jų atnaujinimas ir modernizavimas daugeliu atveju būtų ekonomiškai tikslingas.
Būsto strategijoje nėra ekonominių prielaidų esminiam gyvenamųjų namų rajonų modernizavimui, masiškai griaunant daugiabučius namus.
ELTA
