JAV prezidentą George'ą W. Bushą, ketvirtadienį (01.15) atvykusį padėti vainiką ant legendinio pilietinių teisių gynėjo Martino Lutherio Kingo (Martino Liuterio Kingo) kapo, nedraugiškai sutiko keli šimtai įpykusių demonstrantų.
Pademonstruodami, kokie sunkumai laukia G. W. Busho, prieš rinkimus siekiančio vėl užsitikrinti juodaodžių amerikiečių paramą, protestuotojai jį nušvilpė ir šaukė: "Bushai, važiuok namo; taika, o ne karas".
Minia, daugiausia afroamerikiečiai, susirinko už ratu aplink kapą sustatytų autobusų ir buvo pakankamai arti, kad G. W. Bushas, kuris atvyko pagerbti M. L. Kingo jo 75-ųjų gimimo metinių proga, galėtų ją girdėti. Tačiau prezidentas protestuotojų nematė - autobusai juos užstojo.
G. W. Bushas, kurį atlydėjo M. L. Kingo našlė Coretta Scott King (Koreta Skot King), padėjo ant kapo vainiką ir išvyko viešai nieko nekalbėjęs.
G. W. Bushas nori sustiprinti savo pozicijas afroamerikiečių bendruomenėje, nes per 2000-ųjų rinkimus už jį balsavo tik mažiau nei 10 proc. juodaodžių rinkėjų.
"Busho politika prieštarauja viskam, už ką kovojo dr. Kingas", - sakė organizacijos "Georgia Peace and Justice Coalition" ("Džordžijos taikos ir teisingumo koalicija") narė Ann Mauney (En Moni).
M. L. Kingo gimimo diena (sausio 15-oji) kai kuriose valstijose bus paminėta pirmadienį. Tai nacionalinė šventė, kuria pripažįstami jo nuopelnai 6-ajame ir 7-ajame dešimtmečiuose vadovaujant taikiai kovai dėl juodaodžių pilietinių teisių.
M. L. Kingą 1968 metų balandžio 4-ąją Memfyje Tenesio valstijoje išėjusį į balkoną nužudė snaiperis.
AFP-"Reuters"-BNS
