"Man nustatyta bradikardija, - rašo Gražina J. iš Naujosios Akmenės. - Taip pat šiek tiek žemesnis kraujospūdis. Kiekvieną rytą labai skauda galvą. Jeigu vidurnaktį atsikėlusi pavaikštau, tai skausmas būna mažesnis. Be to, šąla kojos, nors ir vidurvasaris. Nuo skausmo geriu solpadeiną, tačiau beveik nepadeda".
Bradikardija - tai dažnas klinikinis simptomas, kuris aptinkamas tiek sveikiems asmenims, tiek ir sergantiesiems. Jos metu širdies ritmo dažnis būna mažesnis kaip 60 k./min. Normaliu dažniu dažniausiai laikomas 60-100 k./min, tačiau fiziologiškai realiausi normos skaičiai galėtų būti 50-90 k./min. Yra nustatyta, kad normalus širdies susitraukimų dažnis vyrams vidurdienį svyruoja nuo 46 k./min. iki 93 k./min., o moterims - nuo 51 k./min. iki 95 k./min. Jauniems asmenims miegant, jis vidutiniškai suretėja iki 24 k./min., o vyresniems nei 80 metų amžiaus žmonėms - net iki 14 k./min. Bradikardija gali pasireikšti dėl širdies ar skydliaukės patologijos vartojamų vaistų.
O hipotenzija - tai tokia organizmo būklė, kai sistolinis (viršutinis) kraujo spaudimas neviršija 100 milimetrų gyvsidabrio stulpelio, o diastolinis (žemutinis) - 60 milimetrų. Dėl to labai sumažėja venų veiklumas, sulėtėja kraujo apytaka, todėl labai sumažėja bendrasis organizmo tonusas. Žmogus jaučiasi mieguistas ir vangus, kamuoja silpnumas, greitas nuovargis, galvos svaigimas, oro trūkumas ir dėl to pasireiškiantis nuolatinis žiovulys. Gali padidėti dirglumas, nervingumas, padažnėti pulsas, ypač dirbant fizinį darbą. Organizmas gali netoleruoti karščio ir šalčio. Pasitaiko net alpimų. Dažnai skauda galvą.
Sergančiuosius arterine hipotenzija galima sąlyginai suskirstyti į dvi grupes. Prie pirmosios grupės priskirtini žmonės, kuriems sumažėjusį kraujo spaudimą sukelia kokia nors kita negalia. Tokiu atveju reikia gydyti ne pačią hipotenziją, o jos tiesioginę priežastį (paprastai tai gali būti kraujotakos sutrikimai, širdies nepakankamumas, įvairios lėtinės ir ūmios infekcinės ligos, hormoninio pobūdžio sutrikimai ir dar gausybė kitų priežasčių). Antrajai sergančiųjų hipotenzija grupei priklauso visi kiti ligoniai. Tai žmonės, kuriems mažas kraujo spaudimas yra tarsi norma: žmogus tiesiog gimsta turėdamas mažą kraujo spaudimą.
Pagal savo kilmę hipotenzija gali būti laikina, susijusi su profesine žmogaus veikla arba sukelta su amžiumi organizmo patiriamų pokyčių. Laikinąja hipotenzija paprastai skundžiasi žmonės, kurie yra labai jautrūs elektromagnetiniam spinduliavimui, triukšmui bei vibracijoms; šio pobūdžio hipotenziją gali sukelti ir kai kurios cheminės medžiagos.
Neretai turinčiuosius hipotenziją kankina ir kiti nemalonūs simptomai, pavyzdžiui, nemiga, sąnarių skausmas, širdies veiklos sutrikimai, dėl kurių, beje, ir šąla kojos. Be to, jie yra labai priklausomi nuo metų laikų bei orų pokyčių; daugumos jų organizmas neigiamai reaguoja ir į atmosferos slėgio, temperatūros, oro drėgnumo pokyčius. Hipotonikai geriau jaučiasi šaltomis dienomis. Paros metas taip pat turi įtakos. Šie žmonės dažniausiai atsikelia vangūs, nepailsėję ir visiškai "prabunda" tik praėjus keletui valandų. Dienos viduryje jų gyvybinis tonusas stipriai sumažėja, o padidėja jau tik vakarop.
Sergant bradikardija ir hipotenzija, dažnai būna jūsų minėtas galvos skausmas. Vieniems tai būna tik galvos svaigimas, kitiems - labai stiprus galvos skausmas, primenantis migrenos priepuolius (tam ir vartojamas solpadeinas). Tai yra nervų sistemą ir psichiką veikiantis vaistas, analgetikas, kurio didžiąją sudėtinę dalį sudaro visų žinomas paracetamolis. Kaip ir kiekvieno vaisto, jo poveikis vieniems gali būti labai geras ir duoti teigiamų rezultatų, o kitiems gali visai niekuo nepadėti. Vienas vaistas padėti visiems pacientams tikrai negali, todėl kiekvienas turi atrasti savąjį, kuris jam tiktų. Be to, vienas iš solpadeino šalutinių poveikių yra sumažėjęs kraujospūdis.
Bradikardijos gydymas priklauso nuo jos sunkumo laipsnio, taip pat nuo to, ar bradikardija susijusi su klinikiniais simptomais ir ar ją sukėlė laikino pobūdžio priežastys. Kartais, dėl širdies laidumo sutrikimų, ligoniams, kuriems pasireiškia besimptomė bradikardija, tenka implantuoti elektrokardiostimuliatorių.
Liaudiškų gydymo priemonių yra tik nuo sumažėjusio kraujospūdžio.
* Galima spaudimą normalizuoti spiritiniais vaistingųjų augalų antpilais. Vienas iš tinkamiausių - ženšenio antpilas, kuris stiprina ir tonizuoja organizmą, pagerina širdies veiklą. Rekomenduojama jį vartoti po 15-25 lašus 3 kartus per dieną, maždaug 2 savaites. Tik negalima perdozuoti, nes gali padidėti jaudrumas, pradėti kamuoti nemiga ir galvos skausmai.
* Tinka ir aralijos spiritinis antpilas. Jo galima nusipirkti vaistinėje arba pagaminti namų sąlygomis, užpylus šaknis 70 proc. spiritu, santykiu 1:5. Šio antpilo negalima vartoti sergant neurologinėmis ligomis (pvz., migrena).
* Smiltyninio šlamučio, kiniškojo citrinvyčio ir kardažolės antpilai ar nuovirai taip pat didina arterinį spaudimą. Jie vartojami 30 minučių po valgio. Gaminant nuovirus, 10 g žaliavos užpilama 1 stikline verdančio vandens, o gaminant antpilus - 1 dalis žaliavos užpilama 5 dalimis spirito. Citrinvyčio antpilas vartojamas po 30-40 lašų, o šlamučio - po 20-30 lašų 2 kartus per dieną. Kardažolės antpilas vartojamas dažniau, bet mažesnėmis dozėmis. Galima vartoti vaistinėje pirktus gudobelės arba eleuterokoko antpilus.
Rinktis vaistą reikia labai atsargiai, nes organizmas gali jo netoleruoti. Ypač atsargiai turi elgtis būsimosios mamos. Nors nėštumo periodu hipotenzija labai vargina, nepasitarus su gydytoju, negalima vartoti net šių augalinų vaistų. Ir kitoms moterims rekomenduotini tik trumpalaikiai gydymo kursai. Geriau pakeisti gyvenseną - aktyviai ir sveikai gyvenant, hipotenzija mažiau vargina.
Ir dar apie galvos skausmą. Galima išskirti net 13 įvairiausių galvos skausmo tipų. Kiekvienas - tarsi atskira liga, kurią reikia gydyti skirtingai. Jei kamuoja dažni ar aštrūs galvos skausmai, vertėtų kreiptis į gydytoją. Jis nustatys ligą ir patars, kokius vaistus gerti. Esant bradikardijai be hipotenzijos gali skaudėti galvą, bet ir esant normaliam ar padažnėjusiam širdies darbui galvą gali mausti taip pat dažnai. Pagrindinė galvos skausmų priežastis yra nepaliaujamo skubėjimo kupinas gyvenimo būdas, kai žmogų slegia didelė emocinė įtampa darbe ir šeimoje, taip pat gana dažnai galvos skausmų priežastimi gali būti nosies ir prienosių ančių (ertmių) ligos, iškrypusi nosies pertvara, nosies gleivinės pakitimai, staiga kintant oro temperatūrai, drėgnumui, atmosferos slėgimui, vėjo krypčiai, kai piktnaudžiaujama alkoholiu, kofeinu, vaistais ir kt. O esant sumažėjusiam kraujospūdžiui, galvą įsiskausta tikrai dažnai.
