Pastaruoju metu sveikatos apsaugos sistemos pareigūnų veiksmuose ėmė dominuoti keisti sutapimai, kurie gali būti sietini su “grupe draugų”, kurių interesai gali būti susiję su medikamentine rinka.
Visai neseniai bandyta vėl gaivinti neregistruoto medikamentinio aborto propagandą, o ruošiant vaikų vakcinų nuo hepatito B viešųjų pirkimų 2003 metams sąlygas galėjo būti pažeisti keli įstatymai - LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje, LR viešųjų pirkimų įstatymas, LR valstybės tarnybos įstatymas. Tačiau kol kas šios istorijos ministro J. Olekos itin nesudomino.
Galbūt jo žvilgsnis taps akylesnis po to, kai balandžio 29 d. Vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad buvo pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymas.
Konkurso peripetijos
Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus V. Kriauzos 2002 m. balandžio 12 d. įsakymu sukurtos komisijos parengta 2003 metams vaikų vakcinos nuo hepatito B viešųjų pirkimų konkurso sąlyga galėjo užkirsti kelią kitų kompanijų vakcinų pirkimui. Šią sąlygą Viešųjų pirkimų tarnybai buvo apskundusi UAB “Oriola-Vilnius”. Sudarius Nepriklausomą viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo komisiją, ji, išnagrinėjusi skundą, nustatė, kad konkurso sąlygos pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą. Komisijos nuomone, sutartis palanki tik vienintelei šalyje farmacijos kompanijai "GlaxoSmithKline" ir galėjo pažeisti kitų vakcinų gamintojų, kurių vakcinos vaikams nuo hepatito B registruotos Lietuvoje, interesus. Be kita ko, abi Lietuvoje registruotos vakcinos pripažintos saugiomis ir kokybiškomis. Minėtoji komisija pareikalavo, kad iš konkurso sąlygų būtų išbraukta nuostata pirkti naujagimiams ir vaikams hepatito B vakciną be gyvsidabrio turinčio konservanto - tiomersalio. Konfliktas buvo nagrinėtas Vilniaus apygardos administraciniame teisme, po to pasiekė Vyriausiąjį administracinį teismą.
Tad kas gi vis dėlto yra tų ginčus sukėlusių sąlygų autoriai?
Vakcinų nuo hepatito B vaikų skiepijimui pirkimo sąlygas kūrė Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie SAM direktoriaus V. Kriauzos pernai balandžio 12 d. įsakymu sukurta komisija, pirmininkaujama A. Sasnausko. Tos sąlygos V. Kriauzos įsakymu buvo pakartotinai svarstytos Nacionalinės imunoprofilaktikos programos koordinacinės tarybos (pirmininkas - V. Bakasėnas, pavaduotojas - V. Usonis) posėdžiuose. Tačiau reiktų priminti, kad toji taryba sudaryta dar 1999 m. sveikatos apsaugos ministro įsakymu, kuris nebuvo paskelbtas “Valstybės žiniose”, bei neturi reglamento. Taigi ar apskritai ši struktūra turi teisinį pagrindą tokiems klausimams spręsti?
Atidžiau žvilgtelėjus į konkurso sąlygas rengusios komisijos ir minėtos tarybos narių sudėtį, matyti, kad čia įdomiai susipynę dviejų įstaigų darbuotojai - pavaldinių rengtos sąlygos komisijoje tikrinamos jų viršininko vadovaujamos tarybos, vienas Valstybinės vaistų kontrolės (VVKT) darbuotojas įeina į abiejų - komisijos ir tarybos - sudėtį. Bet jis Lietuvoje yra atsakingas už vakcinų registravimą ir privalėtų nusišalinti nuo tokių sprendimų.
Suskilusi komisija
“Aventis Pasteur” atstovybė, kurios registruotai vakcinai sukurta viešųjų pirkimų sąlyga užkirto kelią dalyvauti konkurse, pateikė skundą tuometiniam ministrui R. K. Dobrovolskiui, kuriame prašoma išnagrinėti, ar V. Bakasėno ir V. Usonio vieši pasisakymai, teiginiai tarybos posėdžiuose, svarstant vakcinų nuo hepatito B viešųjų pirkimų konkurso sąlygas, yra susiję su viešų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje pažeidimu ir neleistinu šališkų sprendimų formavimu.
Šiai istorijai ištirti buvęs ministras R. K. Dobrovolskis šiemet vasario 18 d. įsakymu sudarė penkių asmenų komisiją, kurios tikslas buvo nustatyti, ar nepažeistas Viešų ir privačių interesų derinimo įstatymas. Komisija dirbo ilgai, nesilaikydama jokių sprendimo parengimo terminų. Komisijos narių nuomonės išsiskyrė - trys komisijos nariai savo atskiroje nuomonėje pareiškė, kad įstatymas galėjo būti pažeistas, o du nematė pažeidimų. Komisijos nariu buvo ir V. Kriauza, kuris praktiškai tiesiogiai vadovauja konkurso sąlygų rengimui, todėl jis pats sau “nuosprendžio” negalėjo pasirašyti.
Abi pusės bendroje pažymoje dabartiniam sveikatos apsaugos ministrui J. Olekai siūlė dėl tolesnio šio klausimo sprendimo visą informaciją perduoti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai svarstyti, tačiau ministras nematė reikalo tęsti šio klausimo nagrinėjimo ir į komisijos siūlymą nereagavo. “Aventis Pasteur” atstovybei ministras atsakė, kad nieko blogo šioje istorijoje nemato, ir rekomendavo teisybės ieškoti patiems.
Klaida ar klaidinimas?
Vis dėlto ar tikrai ministras nesuklydo ir ar nebuvo suklaidintas?
Lietuvoje vakcinos nuo hepatito B perkamos ne tik naujagimiams ir kūdikiams, bet ir nuo pernai pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą - paaugliams skiepyti. Būtent tai ir galėjo būti pagrindinė priežastis, dėl ko vaikams skirtų skiepyti vakcinų nuo hepatito B viešųjų pirkimų sąlyga pajudino seniai tvinksintį “pūlinį”.
Mat faktas, kad vakcina nuo hepatito B perkama ir paaugliams skiepyti, V. Kriauzos sukurtos komisijos ir jai priklausančių “ekspertų” buvo atkakliai nutylimas. Sukurtos sąlygos prieštarauja ir Valstybinės vaistų kontrolės (VVKT) pozicijai, Europos vaistų vertinimo agentūros bei Pasaulio sveikatos organizacijos nuostatoms. Todėl Nepriklausomos viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo komisijos teiginys, kad konkurso sąlygos galėjo pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymą, bent šiuo atveju atrodo yra išties pagrįstas.
Įstatymo pažeidimams nustatyti ministro R. K. Dobrovolskio sukurtos komisijos trys nariai atskiroje savo nuomonėje pareiškė, kad mato galimą viešų ir privačių interesų konfliktą. Tai jie pagrindė tokiais faktais: V. Usonis ir V. Bakasėnas tarybos posėdžiuose savo pasisakymuose teikė klaidinančią neobjektyvią informaciją, o spaudoje duoti jų interviu klaidino gydytojus ir visuomenę. Tarybos pirmininkas V. Bakasėnas neužtikrino, kad posėdyje būtų kritiškai įvertinta neobjektyvi informacija ir nebūtų klaidinami tarybos nariai. Straipsniai dėl tiomersalio vakcinose kažkodėl pasirodydavo būtent prieš pat minėtos tarybos posėdžius, kuriuose buvo svarstomas vakcinų nuo hepatito pirkimo sąlygų rengimas. Tokia “informacija” galėjo turėti įtakos kitiems tarybos nariams, kurie nėra vakcinų specialistai. Beje, ir prieš teismo procesą spaudoje yra pasirodęs tik vieną visų trijų tarybos narių - V. Usonio, V. Bakasėno, M. Maurico - nuomonę atspindintis interviu.
Suinteresuoti “ekspertai”
“GlaxoSmithKline” kompanijai palankų sprendimą palaikę V. Bakasėnas ir V. Usonis yra šios firmos Lietuvoje vykdytų vaikų vakcinų klinikinių tyrimų dalyviai. Jie kasmet paskiepydavo apie 1000 Lietuvos kūdikių minėtos kompanijos tiriamosiomis vakcinomis, už tai gaudami atlyginimą. Ir tai dar ne viskas - V. Bakasėnas ir V. Usonis atliko ir tos vakcinos, kuriai palanki buvo pirkimo sąlyga, klinikinius tyrimus Lietuvoje. Visi išvardyti faktai liudija, kad tai neišvengiamai galėjo turėti įtakos šališkam vakcinų nuo hepatito B viešųjų pirkimų sąlygų sukūrimui.
Beje, minėtųjų tarybos narių ir jų kolegų veikla turėtų būti vertinama kaip ekspertų, tačiau jie nėra pasirašę nešališkumo, galimų interesų konflikto deklaracijos, konfidencialumo pasižadėjimo. Visa tai rodo, kad galėjo būti pažeistas ir LR viešųjų pirkimų įstatymas.
V. Usonis kartu su kitais specialistais pasirašytu raštu kreipėsi į LR vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą. Tačiau kodėl komisija, ruošusi pirkimo sąlygas, nesikreipė į valstybinę instituciją - VVKT, kad gautų atsakymus į jiems rūpimus klausimus? Juk būtent ši įstaiga, o ne teismai ar vaiko teisių kontrolieriai privalo užtikrinti, kad Lietuvos vaikai būtų skiepijami saugiomis, kokybiškomis ir efektyviomis vakcinomis.
Kas slepiasi po susirūpinimo kauke?
Derėtų priminti, kad visai šiai istorijai pagrindas buvo padėtas dar registruojant minėtąją šališkų pirkimo sąlygų sulaukusią vakciną. Pagrindiniame vakcinos dokumente “GlaxoSmithKline” kompanija nenurodė, kad jos sudėtyje taip pat yra tiek emocijų kėlusio tiomersalio, nors registracijos liudijimo turėtojas savo parašu tvirtina, jog garantuoja, kad pateiks tik tikslią informaciją. Ar šis neva nekaltas nusižengimas suinteresuotiems asmenims nebus sukūręs palankių sąlygų skleisti neobjektyvią informaciją spaudoje ir net klaidinti teismus?
V. Kriauza savo pareiškimuose teismui nepagrįstai akcentavo, kad tiomersalio turinčios vakcinos (o ypač jame esantis gyvsidabris) yra pavojingos naujagimių ir kūdikių sveikatai. Jis net cituoja Lietuvių kalbos žodyną, kuriame nurodoma, kad gyvsidabris yra nuodas, ir daro išvadą, kad net ne specialistams aišku, kaip yra pavojingos tiomersalio turinčios vakcinos. Bet tokie teiginiai aiškiai prieštarauja šiandieniniams mokslo duomenims apie tiomersalio turinčias vakcinas. JAV ir Didžiosios Britanijos tyrimų duomenimis, tiomersalis, esantis vakcinose, nesukelia grėsmės naujagimių ir kūdikių sveikatai.
Be to, teismui skirtame rašte V. Kriauza nurodo, kad kitos kompanijos Lietuvoje registruota vakcina tiktų nebent skiepyti karius, kalinius, bet ne vaikus. Taigi jis sau leidžia keisti net VVKT registruotas vakcinų indikacijas. Vakcinos su tiomersaliu vartojamos ir Europos šalyse. Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos Vaistų kontrolės tarnybos 2003 metų vasario mėnesio viešoje pozicijoje nurodyta, kad tiomersalio turinčios vakcinos nuo hepatito B skiepijimui jų šalyje vartojamos ir nežadama keisti vakcinacijos programų.
Ir Rytų Europos šalys (pvz., Latvija, Lenkija, Slovakija) nacionalinei naujagimių ir kūdikių vakcinacijai 2003 metais pirko kaip tik tą vakciną, kuria Lietuvoje atsakingi specialistai gąsdina gydytojus, visuomenę ir teismus.
Baigiant šią painoką istoriją, vis dėlto daugiau nei keistai atrodo sveikatos apsaugos ministro neryžtingumas ar nenoras perduoti šio klausimo nagrinėti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai. Kai kurios šios istorijos peripetijos galėtų būti įdomios ir valstybės kontrolieriams, ir Specialiųjų tyrimų tarnybai.
O gal viskas daug paprasčiau? Gal išties ministrui J. Olekai sunku išlikti principingam, vertinant savo seno bendražygio ir žento darbdavio V. Kriauzos darbo kokybę?
