Viena vertus, tai, kas vakar (02.05) įvyko Tel Avive, nestebina. Pralaimėjimas “Maccabi” 83:92 - nei gėda, nei netikėtumas. Jei žvelgsime į rezultatą. O štai vaizdelis, kai komanda, stovinti prie iškritimo ribos, iš keturių kėlinių žaidžia tik vieną, stebina labai. Atrodytų, “Žalgiriui” rungtynės buvo svarbesnės, tačiau sunku ką nors nuveikti, kai žaidėjai judrumu primena statulas.
Yra objektyvios priežastys, kodėl komanda žaidžia taip lėtai. Sunki sudėtis, garbus kai kurių krepšininkų amžius, ne itin greitas įžaidėjas. Šios priežastys egzistavo nuo sezono pradžios, tačiau kuo toliau, tuo lėtumas labiau rėžia akis. Pirmame Eurolygos rate “Žalgiris” dar atrodė gan gyva komanda. Peršasi mintis, kad savo vaidmenį vaidina nuovargis, bet juk kauniečiai, kaip niekas kitas Eurolygoje, turi galimybių pailsėti, nes žaidimas LKL primena treniruotes.
Toks įspūdis, kad prieš vakarykštes rungtynes nežinota, kas per komanda tas “Maccabi”. Nei to, kad visi jų žaidėjai greiti, nei to, kad žaidimas didele dalimi grindžiamas įkirtimais į baudos aikštelę, kur krepšininkai išnaudoja savo atletiškumą. Beje, po rungtynių A. Sireika pažymėjo būtent “Maccabi” žaidimą arčiau krepšio. O M. Bastonas pareiškė, kad tai visada yra jų plano dalis. Ir abu nieko nauja nepasakė.
Kaune “Maccabi” pasiekė persilaužimą, kai M. Bastonas, iki tol neblizgėjęs, buvo patikėtas A. Saboniui. Veteranui amerikietis pasirodė per greitas. Lyg ir buvo proga pasimokyti iš klaidos, tačiau vakar A. Sabonis dengė M. Bastoną nuo pat pradžių ir greitas varžovų spurtas įvyko šio puolėjo dėka. Pastebėjęs problemą, A. Sireika ėmėsi ją gan originaliai spręsti, išleisdamas vietoj A. Sabonio M. Timinską. Jau anksčiau rašiau, kad tai, kas yra gerai žaidžiant su “Skipper” ar “Unicaja”, netinka žaidžiant su “Maccabi”. Paskui prieš M. Bastoną buvo paleistas debiutantas D. Lavrinovičius. Žodžiu, “tiko” visi ginklai, išskyrus tą, kuris pasiteisino Kaune (A. Javtokas). Spėju, jog P. Gershonas buvo maloniai nustebintas.
Jeigu jau kauniečiai taip prastai tvarkosi gindamiesi vienas prieš vieną, prašyte prašosi zoninės gynybos panaudojimas. Vakar tokios gynybos nebuvo. Be to, susidarė įspūdis, jog A. Sabonis laikomas greičiausiu komandos aukštaūgiu. Jis visada dengdavo patį vikriausią varžovą. Jei ne M. Bastoną, tai N. Vujčičių. Universalumu nepasižymintį, tik po krepšiu žaidžiantį D. Thomasą dengdavo kažkas kitas. O P. Gershonas jau rungtynių pradžioje padarė įdomų sprendimą, E. Cotos gynybą patikėjęs gerokai aukštesniam T. Burshteinui. Individualiai amerikietis prasiverždavo, bet vadovavimas komandai buvo sutrikdytas.
Puolime galima išskirti E. Cotos ir T. Beardo tandemą. Jie parodė, kad puikiai supranta vienas kitą. Kiti krepšininkai irgi pademonstravo sugebėjimą atiduoti laiku kamuolį amerikiečiui. Blogiausia, kad tai dar praeito sezono palikimas. O kurgi kažkas nauja? Lyg ir nėra. A. Sabonis šį kartą daug žaidė atsitraukęs nuo krepšio. Tai suprantama, jei aikštelėje yra T. Beardas, tačiau Sabas leido laiką prie baudų metimo linijos ir esant lengvesnei sudėčiai. Specialistai ir sirgaliai, teigiantys, kad A. Sireikai dar reikia išmokti vadovauti komandai, turinčiai stiprią priekinę liniją, turbūt teisūs. Tik kiek galima mokytis?
Pažiūrėjus į startinꔎalgirio” sudėtį, buvo galima drąsiai teigti, kad ji skirta agresyviam žaidimui po krepšiu (A. Sabonis ir T. Beardas, plius M. Timinskas). Pačioje pradžioje tai ir bandyta daryti. Primityvi taktika, bet bent jau taktika (ne veltui tiek M. Bastonas, tiek D. Thomasas išnaudojo pražangų limitą). Vėliau, prasidėjus eksperimentams su sudėtimi, jos neliko visai. “Žalgirio” spurtą ketvirtame kėlinyje iš esmės inicijavo ne komanda, o E. Cotos įniršis.
G. Krapikas stebisi, kaip čia išeina, kad dauguma komandų žaidžia prieš “Žalgirį” geriausias rungtynes. Tikrai, lyg būtų tyčia susitarę. Sąmokslas kažkoks. Europa prieš “Žalgirį”. Sekant šių dienų lietuviškomis tradicijomis, derėtų įvardyti ir jo organizatorius, tačiau bijau, kad vienintelis kaltininkas čia - apgailėtina kauniečių gynybą. Jei gali nuolat mesti laisvas, kodėl gi neįmetus?
Belieka padėkoti “Maccabi” už atsipalaidavimą, padėjusį “Žalgiriui” išvengti sutriuškinimo. Pabaigoje kauniečiai pademonstravo, kad turnyrinė situacija jiems taip pat yra mįslė. Kai viskas jau buvo aišku, “Žalgiris” dar sugebėjo keletą kartų kvailai prasižengti, leisdamas padidinti skirtumą. O juk kiekvienas taškas dabar itin svarbus.
Pralaimėję kauniečiai vis dar praeitų į kitą etapą kaip geriausia šešta komanda. Dabar aktualiausias uždavinys - ne paprasčiausiai laimėti prieš “Krka”, o laimėti dideliu skirtumu. Ir laukti palankių rezultatų kitose grupėse. Nes dabartinė “Žalgirio” forma palieka mažai vilčių nugalėti CSKA.
