Jau po pirmų dviejų LKL finalo rungtynių daug kam galėjo kilti klausimas - kur baigiasi meistriškumas ir kur prasideda sėkmė? Ir daugelis turbūt sau atsakė, jog sėkmė negali trukti pernelyg ilgai. “Žalgiris” du kartus laimėjo rungtynes individualaus meistriškumo dėka. Tai negalėjo tęstis amžinai, ir “Lietuvos Rytas” trečiosiose varžybose su kaupu atsirevanšavo 75:63.
Jeigu po praeitų dviejų rungtynių aš vis stengdavausi įžvelgti ką nors gero pralaimėjusios komandos žaidime, dabar to tikrai negaliu daryti. Net jeigu “Žalgiris” nepriminė paskersti vedamo avinėlio (o iš dalies priminė), į rimtus karius jie tuo labiau nepretendavo. Už taktiką tenka rašyti nulį, už atlikimą – taip pat. Belieka pastangos, kurios irgi dažnai atrodė labai dirbtinos ir pasireiškė visų pirma desperatiškais, logika neparemtais veiksmais. M. Timinsko išpuolis prieš niekuo neprasikaltusį P. Čiukiną buvo būtent vienas tokių bandymų užglaistyti savo bejėgiškumą.
Matėme, jog žaidimo organizavimo ir žmogiškųjų resursų panaudojimo plotmėje J. Kazlauskas dviejose pralaimėtose rungtynėse lenkė A. Sireiką. Dabar šis pranašumas tiesiog dar labiau išryškėjo ir tapo lemiamu. A. Sireikai turėtų būti truputį gėda. Kiekvienas susipratęs Lietuvos krepšinio sirgalius mato, jog “Žalgiris” turi potencialią persvarą ir jos neišnaudoja. Ne pirmi metai prasideda kalbos apie galimą susitarimą stipriausių LKL komandų akistatoje ir dabartiniai įvykiai tokias kalbas daugiau skatina, negu užgniaužia.
Vėlgi, kaip pirmosiose finalo rungtynėse, matėme labai didelį atitrūkimą tarp “žalgiriečių” priekinės linijos ir įžaidėjų. Nekalbu apie beveik visas varžybas tylėjusį K. Davidą. Tiesiog geroje komandoje visos grandys turi produktyviai bendradarbiauti. Tuo tarpu vakar (05.11) kauniečių gretose matėme labai aiškų susiskaidymą. E. Cota vėl bandė būti komandos vedliu, ėmėsi iniciatyvos ir netgi šiuo atžvilgiu smarkiai persistengė. Ne iš gero gyvenimo. Du iš trijų potencialių “Žalgirio” taškų pelnytojų (o tai yra D. Šalenga, M. Timinskas ir S. Štombergas) tylėjo visą laiką. Jeigu D. Šalenga bent pradžioje priminė apie save, o M. Timinskas sugeba duoti šiokios tokios naudos ir nemesdamas į krepšį, tai S. Štombergas savo pasyvumu tik kasa duobę komandai. Nesugebėdamas mesti laisvas, Saulius tampa nereikalingu priedu, žlugdančiu ekipą.
Po ilgos pertraukos pamatėme gerai žaidžiančius abu “Lietuvos Ryto” lyderius. Nors iš R. Šiškauskas, ir A. Macijauskas kartais pernelyg piktnaudžiavo individualiu žaidimu, šios pastangos neviršijo lyderiams nustatomos ribos. Dargi drąsiai teigsiu, jog J. Kazlauskui ir komandai vakar pavyko nustatyti idealią pusiausvyrą tarp ekipos ir lyderių veiksmų.
Nustebino S. Woodberry nebuvimas, bet tai irgi pasiteisino. Žiūrint iš psichologinės pusės, Vilniuje A. Lucas dažniausiai būna naudingesnis, nei svečiuose. S. Woodberry visada žaidžia panašiai, gi mažąjį amerikietį savi žiūrovai “užveda” ir individualūs veiksmai iš chaotiškų gali virsti įkvepiančiais. Savo vietoje atsidūrė P. Čiukinas. Naudotasi klasikine krepšinio formule, kai atsarginis “centras” leidžiamas antrajame kėlinyje ir (galbūt?) trumpam antroje varžybų pusėje. Du nominalūs “Lietuvos Ryto” įžaidėjai aikštėje vienu metu neturėtų labai stebinti. Dar nežaidžiant V. Krstičiui, A. Lucas’as buvo naudojamas kaip atakuojantis gynėjas. Šiai pozicijai jo sugebėjimai labiau ir tinka.
O štai A. Sireikos “eksperimentai” buvo verti gailesčio. Vėl primityvi gynėjų rotacija, kai vienose rungtyse laksčiusį (kaip kitaip tai įvardinti?) G. Gustą keičia V. Ginevičius. Pastarasis ne kartą puikiai pakeisdavo vyresnius kolegas net Eurolygos varžybose, bet taip ir lieka etatiniu atsarginiu. Bandant sugaudyti A. Macijauską, eilinį kartą paaukota D. Šalengos arba S. Štombergo ūgio persvara prieš vilniečių gynėją, anksčiau atnešdavusi sėkmę.
Kaip besuksi, J. Kazlauskas parodė savo kvalifikaciją, bet vien tuo neverta aiškinti “Lietuvos Ryto” totalios persvaros. Matyti, jog kauniečiai gan liguistai traktuoja savo, kaip žvaigždžių, statusą. Vilniečiai išnaudoja visus rezervus, o “Žalgiris” primena čempioną, galvojantį: “et, vis vien laimėsim”. Tik čempionų vardus kol kas turi ne jie.
