Po to, kai savo senelei parodžiau dramenbasą, ji nebeina į bažnyčią, skarelę rišasi ne po smakru, o ant pakaušio ir per Kūčias vietoj plotkelių laužo vinilus.
Būtent ji mane ir informavo, kad kažkur gūdžiose Ukmergės lygumose įkurta stovykla, kurioje ruošiamos specialiosios klubinėtojų pajėgos - vargšai iki išsekimo ir savo vardo pamiršimo gerai atrodo, bando mintinai iškalti “Deep Dishų” DNR grandinę ir pagal average deep soulful bouncy house galva linkčioja skirtingai nei pagal deep soulful house. Jie ruošiami naujajam sezonui.
Mano širdis sako taip, nors protas irgi sako taip.
Pirmojoje “Metų” dalyje (http://www.omni.lt/?i$9359_120382$z_190020) savo sakališka akimi pastebėjau, kad klubas “Intro:”, tikras kultūrinių mažumų katilas, nesugebėjo suburti klubo branduolio ir tapo iš esmės tik nuomojama sale, o elektragalvių “Vault”, nors ir kiek besiizoliuojantis, klubu vis dėlto vadintis gali.
Per praeitus metus visi rėkė, šaukė, staugė, A. Višinskis, išsiveržęs į priekį, moterims per kojas lipdamas, net akis išvertęs kriokė, kad Lietuvoje - klubų bumas. Būtent klubų bumas - net ir analinę angą primenanti skylė stoties rajone pasivadino “Alinos” klubu. Tačiau klubinė kultūra Lietuvoje sunkiai auga, vitaminų trūksta, rachitas gresia.
“Intro:” nėra vienintelis baras Lietuvoje, atveriantis duris visiems norintiems ir galintiems. Tikras lietuviškas klubas toks ir yra: vieną dieną smalsuoliams eksponuojami Vakarų Europoje lankęsi žmonės, kitą diskžokėjas šūkauja: “Merginos, kad po 10 minučių jūsų užpakaliukai būtų pačios žinot kur”, trečią sukasi iki neįtikėtino nuogumo nusirengiančios striptizininkės. Ir tai veikia. “Intro:” bent jau visada turėjo pretenzijų būti tikru klubu.
Plačiausiai iš šių klubų rėmą išmetęs stovi Vilniaus klubas “Mambo”, kurio nekuklus interjeras pinigų kvapu riaugėja. Kalėdiniu tarpušvenčiu, pagirių kvapu gyvybę sau iš kelio šluodamas į klubą įsivartė A. Višinskis ir ilgai nemąstydamas suprato, kad blizgantis, prašmatnus lizdelis yra puikiausia vieta ilgoms kojoms ir akims spąstus spendžiančioms bedugnėms iškirptėms, manekenėms ir šiaip mėgėjoms gražuolėms (http://www.omni.lt/index.php?base/z_139984). Tai galėjo būti pamaiviškiausias klubas Lietuvoje.
Tačiau klubo savininkai iš pat pradžių nežinojo, ko nori iš gyvenimo. “Mambo” ten galėjo ir nebūti - ilgai svarstyta, ar prie Baltojo tilto neįkūrus rusiško popso (atsiprašau silpnų nervų skaitytojų) klubo “Metelica”. Savininkai vis dėlto žaismingi žmonės, nutarė užsiimti veislininkyste ir sukergė piceriją (tokia miestiečių valgykla) su klubu. Tačiau dar ne viskas buvo prarasta, klubo interjeras atsilošinėjo tritaškiais.
Iš tiesų iš pat pradžių “Mambo” bandė tapti grožio irštva: sukosi nuogakrūtės šokėjos, buvo organizuojami įvairūs manekenių konkursai. Nuo sausio vidurio, sezono antros pusės, klubas kas mėnesį pradėjo kviesti žvaigždes (“Gus Gus” (http://www.omni.lt/index.php?base/z_145412) nariai prie pulto, “Depeche Mode” narys Andy Fletcheris leidžia mėgstamiausias dainas, groja “Touch and Go”), rengti teminius vakarėlius (geriausias metų vakarėlio pavadinimas - V.I.P., “Visi, Išskyrus Prezidentą”) ir jau jau atrodė, kad “Mambo” mušis į elito gretas. Nuo gegužės tokie vakarėliai dingo, o vasarą klubas nušvito užpakaliukais, konkursu “Mis aiSTRINGai”, ir netikėtai sugebėjo surinkti minią, nekreipiančią dėmesio į mušantį prakaitą. Liepą pasklido žinia, kad čia bus rengiama antroji “Baro” dalis. Brangus DJ Mambo, elitas su masėmis niekaip nesimiksuoja, snobai tave peržegnos galutinai.
O juk galėjo būti... Galėjo nebūti picerijos, galėjo būti kavinė, labiau sofistikuota (aš vis dar nežinau, ką tai reiškia) ir labiau į klubą instaliuota... Nors snobų ir mažiau, jie mažiau pelningi... Aš nuo seno buvau akiplėša ir ausidrėska, mėgstu prieš verslo logiką pašokinėti.
Nervinių tikų kamuojamas ir dvasinį vampyrizmą praktikuojantis A. Višinskis “Mambo” klube mandagiai siūlė vienam vaikinui pasimušti, jis siūlė pasiieškoti rusų, o fašistas klubo apsaugininkas A. Višinskiui neleido ant minkštasuolių pamiegoti.
Kitą sezoną tikėkimės vienas ant kito lipančių konkursų ir akcijų. Tačiau mėnulio fazės juk keičiasi... (daugtaškiai yra užkrečiama ir sunkiai gydoma liga).
Pačios tikriausios lietuviško klubyno marmūzės yra “Brodvėjus” ir veteranė “Karolina”, dabar jau “Zebro” klubas. Nelendančios įkyriai žiniasklaidai į akis, nelaužančios konceptualių veido išraiškų, tačiau dažnai sausakimšos. Prie jų dar būtų galima priskirti ir “Pubą”, “Prie Universiteto”, tačiau šis bent jau nemeluoja įžūliai esąs klubas.
Mediniai stalai, alkoholio upės, hormonų potvyniai, užsieniečių ordos, kartais ir kelių metų senumo radijo hitai... Mano pižoniška siela nesupranta to “Brodvėjaus” ir suprasti nenori. Tokios vietos žalingos mano hedonistiniam pižoniškumo idealizmui. Viens-du-trys, visi kartu: “Sudegė Brodvėjus, ša-la-la-la-lai, sudegė Brodvėjus, šaa-la-la-la-lai!”.
Bonus! Niekur nepublikuota istorija! Trečius metus išrišimo negaunantis A. Višinskis, du kartus iš eilės peržiūrėjęs visas “Amerikietiško pyrago” dalis, “Brodvėjuje” su kompanionu Sagnasijum bandė aiškintis, ar tikrai čia didžiausia kūniškos meilės šventovė. Du bokalai alaus dviem merginoms ir klausimas vienai po 20 minučių: “O kaip tu žiūri į nepadorius pasiūlymus?”. Neišprusėlė nieko nesupranta apie laisvą ir tyrą meilę.
“Karolinos” iš istorijos taip lengvai neištrinsi. Nors yra prietaras, kad klubas, kaip ir meilė, būna gyvas 3 metus, “Karolina” ištempė šešerius. Tiksliai žinau, kad ten nebuvo gyvų kanibalizmo spektaklių, eksperimentinio noise’o ir nuogų politikų. Plūdo ten Vilniaus internacionalas, įvairių Lietuvos kapčiamiesčių ir kuršėnų jaunieji politiniai pabėgėliai. O šiemet klubas buvo perpirktas, pavadintas “Zebro” klubu, naujasis vadovas “Stiliaus” žurnale nusišnekėjo už tris: noriu, kad tai būtų klubas visai šeimai ir kad lankytojai jame jaustųsi lyg laukinėje gamtoje. Nesišaipyti neįmanoma (http://www.omni.lt/index.php?base/z_163081).
Klubas negali būti “Maxima”, klubas turi būti maža šokolado parduotuvėlė ne su nukankinta kasininke, o su tris gerus juokus į priekį pasiruošusia pardavėja gera pažįstama. Vyriškai tariant, ateini ten ir organas pats sau oralinį padaro.
Per “Karolinos” šeštąjį gimtadienį autokontūzijos apologetas A. Višinskis brovėsi į uždarą vakarą, jį lauk vejantį barmeną prašė jam trenkti ir gavo smūgį į pilvą (http://www.omni.lt/index.php?base/z_129041).
Praeitą rugpjūtį prestižinėje Vilniaus Vokiečių gatvėje atidarytas “Terminalas” taip pat panašaus tūrio: telpa Rokiškis ir pusė Kupiškio. Neoficialiai buvo kalbama, kad klubo vadovybė pasiryžusi nedaryti karoliniškai studentiško klubo. Na, visi žinom, kas per rūšis yra studentas: rytais geria šiltą degtinę iš muilinės, per pietus valgo keptas bulves, prieš miegą graužia jas žalias ir labai stengiasi iššvaistyti kuo daugiau sėklos. Nuo studentų taip lengvai nepasislėpsi - nepavyko. Tačiau visuomeniškumu, t.y. neklubiškumu, “Terminalas” pasižymėjo: Baltarusijos transvestitai (visada žinojau, kad Lukašenka yra moteris), “Gintarinė ledi” ir visokie gražuolių konkursai. Sezono pabaigoje buvo perpirktas ir bandė sukti į house kelią, o naująjį sezoną “Terminalo” vietoj atsiras naujas klubas (http://www.omni.lt/index.php?i$9359_120382$z_190883). Mano cinizmas jau daro atsispaudimus.
Dar tik įsibėgėjantis palaidūnas A. Višinskis “Terminale” nepadarė nieko bloga (http://www.omni.lt/index.php?base/z_115991).
Klubas “Reset”, bandęs užšokti ant progressive house (na, house yra labiau tyk, tyk, o progressive - labiau unc, unc) bangos ir startavęs su žvaigždišku diskžokėju Steve’u Lawleriu, neatlaikė niūrių Fabijoniškių ir buvo okupuotas vaikiškų diskotekų ir rusiško popso.
“Reset” ir “Terminalas” galėtų gerti apsikabinę Kauno klubą “City Metro” (http://www.omni.lt/index.php?base/z_125485). Klubas buvo atidarytas visai šalia “Laisvės Alėjos”, pasipuošė gražia vakarine suknia, užsakė progressive’o, tačiau tie studentai ropoja į šviesą! Pamažu krito įėjimo kainos ir studentija atkaukšėjo. Be to, klubas buvo įkurtas šalia kaunietišką blogąja prasme turinčio “Metropolio”. Kaunui vis dar trūksta kvapo.
Ir toks tipažas vyrauja visoj Lietuvoj. Kaune - “Combo” (pasididžiuoti kai kuo vis dėlto galintis - “Kaunas Jazz Jam Sessions”), “Siena”, “Los Patrankos” ir “Zepelinus”. Tiesa, Gedimino prospekte Vilniuje dar yra toks “Lithuanian Wild”, tačiau jums geriau apie jį negalvoti.
Lietuvoj klubai veša, klubinei kultūrai avitaminozė. Aš dar nebaigiau, eikit pasikeiskit apatinius ir pasviestuokit dešrą.
