Baras. Prie staliuko sėdi aplinkinių žvilgsnius traukianti dama. Sėdėjimo poza „koja ant kojos“ ir trumpas sijonėlis atidengia dailias kojas, o tiesi laikysena primena grakščią gazelę, nerūpestingai tipenančią saulės nušviestu takeliu. Ji pasisuka, pro juodus plaukus išvystu mėlyną vandenyną, į kurį gali panerti ir tiesiog pasilikti.
Ji elegantiškais mostais atsisega rankinę ir išsitraukia bene reikalingiausią atributą, dar labiau pabrėžiantį jos individualybę ir nevaržomą laisvę. Tai... cigaretė. Ji gundomu balsu paprašo ugnies – aš negaliu atsakyti. STOP!
Tokioms fantazijoms ribas užkerta elementarus dalykas – bare juk uždrausta rūkyti. Taip, tokioms fatališkoms būtybėms irgi ateis sunkūs laikai. Iš nevilties užsirūkau. O kodėl ne, aš gi esu namuose ir manęs niekas negali suvaržyti. Giliai įtraukiu.
Tokia realybė gali būti po pusmečio ar metų, tačiau kol kas valdžios vyrai ir ypač moterys sprendžia rūkančiųjų likimus ir tikisi išmokyti tautą sveiko gyvenimo būdo - be cigaretės. Juokingiausia, kad išguidami iš barų rūkalius jie tikisi sumažinti žalingų įpročių turinčių piliečių skaičių. Čia tas pats kaip uždraudus katalikų tikėjimą tikėtis kataliką atversti į kitą tikėjimą. Nikotinas – rūkančių žmonių dievas ir išsižadėti jo tikrai nelengva, o jeigu dar kas nors bando tą daryti per prievartą ir vyti iš barų niekuo nenusikaltusius piliečius, savo kišenėje laikančius po nekaltą cigarečių pakelį.
Taip jau bus. Pasirodo, kiekvienas tabako ištroškęs lietuvis turės keliauti į lauką (nesvarbu, ar tai kepinanti vasara, stingdanti žiema, ką tik pietus pavalgęs solidus verslininkas ar antrą alaus bokalą vakare išlenkęs studentas). Kiekvienam iš jų bus priklijuota rūkančio žmogaus etiketė ir nesinori tikėti, kad tai gali atsiliepti tolesniam bendravimui su nepažįstamaisiais. „Mačiau, rūkėte lauke“, „tu smirdi!“, „šis jaunuolis rūko – koks jis netvarkingas, pasileidęs...“. Jeigu ir ne šios replikos, be abejo, didinamasis stiklas uždėtas.
Bet jeigu tas šūdo gabalas lūpose man patinka – ypač ryškioj mėnesienoj šalia glaudžiant mylimą merginą ar visu greičiu lekiant autostrada ir lūpose laikant smilkstantį gyvenimo malonumą teikiantį narkotiką. Ir tai visai neformuoja neigiamos nuomonės apie žmogų ir nesuteikia jam jokio neigiamo atspalvio – juk dažnai dūmų kamuoliuose gimsta tiesa ir originalūs sprendimai, išradingos mintys ir atviras bendravimas.
Taip, jis smirdi, taip, jis kenkia aplinkiniams. Tačiau vargu bau ar dėl to jie turėtų būti izoliuoti nuo visuomenės. Juk paskutiniai tyrimai rodo, kad įsigaliojus draudimui tik labai labai maža dalis (bene 3 proc.) barų savininkų ketina įrengti rūkomuosius. Paprastas palyginimas – prispyrus reikalui mes neiname į lauką.
Kam tokie drastiški sprendimai, nežvelgiant šiek tiek originaliau ir nestandartiškiau. Man kyla klausimas, kodėl prekybos centruose cigaretės laikomos prie kasų, kur jas mato visi, ir netgi prieinamesnėje pirkti vietoje negu šokoladiniai batonėliai ar kramtomoji guma. Kodėl visko nenugrūdus kur nors į prekybos centro glūdumą, kad jas rastų tik tie žmonės, kuriems tai iš tikrųjų reikalinga. Kodėl nepaleisti šmaikščios reklaminės kampanijos, agituojančios už seksualinį pajėgumą keliančius ledinukus ar tiesiog „antireklama peniui“ – pavyzdžiui, „jeigu rūkysi – didžkis nepakils“. Tą berods jau daro italai, tad bent kopijuokim juos, jeigu ko nors originalaus patys nesugebam padaryti.
Taip, aš rūkau ir neketinu mesti, gyvenu vieną kartą ir vadovaujuosi nuostata – geriau mirti jaunam ir nesuvaržytam negu nuolat save ribojančiam ir veikiamam kitų nuomonės ar sprendimų. Man cigaretės – puiki bendravimo ir susipažinimo priemonė (bet tikrai ne vienintelė). Ir jau pradedu įsivaizduoti, kad po penkerių metų klube mano minėta fatališka moteris iš rankinės išsitrauks lieso jogurto indelį ir vietoj žiebtuvėlio paprašys... šaukštelio. Turbūt sveikam pasauly „femme patale“ stereotipai keisis ir teks pradėti bėgioti krosus – antraip kur galėsi aptikti žavią mėlynakę. Tik ji jau bus pasikeitusi ir šiek tiek neatpažįstama – ji rytą bėgs ristele ir jos dantyse nebežibės laisvės ir individualybės simbolis – cigaretė.
Užsirūkau, o virš manęs pilnas žvaigždžių dangus. Žinau viena – į jas niekas neuždraus žiūrėti.
Keiksmažodžiams, plakimui klaviatūra, pagyroms ir maloniems šūksniams: visiškam pasitenkinimui [email protected]
