Nepaisant vienokių ar kitokių pokyčių, Lietuvos aukštasis mokslas ir šiandien tebekenčia nuo sovietinės sistemos užverstos naštos. Prievartinė, tolydžio progresavusi specializacija ir yra vienas iš esminių tos epochos palikimą sudarančių komponentų. Liūdna, bet iki šiol dažnai įsivaizduojama, kad specializacija ir yra aukštojo mokslo ateitis.
Ankstesnėse publikacijose jau užsiminiau, kad prieš dešimt dvylika metų nemaža dalis Lietuvos aukštųjų mokyklų “persikrikštijo” universitetais. Pavadinimų perkeitimo procesas buvo perdėm skubotas, o neretai tiesiog neapdairus. Tačiau kodėl specializuotas aukštąsias mokyklas taip masino iškabų pakeitimas? Tai buvo padaryta mažų mažiausiai dėl kelių priežasčių. Viena, universiteto samprata turi labai senas, viduramžius siekiančias tradicijas, o pati institucija - ilgą ir šlovingą istoriją. Tad kuriam nors institutui ar akademijai pakeitus pavadinimą, tarsi savaime kūrėsi įspūdis, jog šios vienų ar kitų sričių specialistus rengiančios aukštosios mokyklos akimirksniu pertvarkė savo ankstesniu profilius, tapo solidesnės, perspektyvesnės ir gerokai didesnį akademinį potencialą turinčios įstaigos. Kita vertus, statuso pakeitimas atvėrė joms potencialias galimybes pretenduoti į didesnį valstybinių lėšų kiekį, prašant dotacijų naujai įrangai, technologijoms, plėtros programoms (pvz., naujų specialybės studijų steigimui). Transformacija į universitetus taip pat leido joms sparčiau megzti ryšius su užsienio partneriais, įsitraukti į tarptautines programas, kurios vėlgi teikė tegul ir laikinų ekonominių privilegijų.
Praėjus dešimtmečiui akivaizdu, kad šie skuboti ir iš anksto gerai neapmąstyti stichiniai procesai turėjo įvairiopų padarinių. Jei dalis aukštųjų mokyklų (pvz., Kauno technologijos ar Vilniaus Gedimino technikos ar naujai įsteigtas Teisės universitetas) sugebėjo bent iš dalies priartėti prie analogiškų Vakarų institucijų lygio ir įgyti bruožų, šiandieną, tegul ir su išlygomis įgalinančių vadintis universitetais, kitų situacija tapo labai kebli. Kaip galima laikyti universitetais tikrąja to žodžio prasme tokias aukštojo mokslo įstaigas kaip Kauno medicinos ar Žemės ūkio universitetai? Kad ir kokios “liberaliojo lavinimo” programos juose būtų diegiamos (nors nepanašu, kad čia būtų pavykę kažin ką nuveikti) jau pats jų profilis ir apsiribojimas kelių sričių specialistų fakultetais neleidžia joms teikti to, kas iš tiesų pasaulyje laikoma universitetiniu išsilavinimu. Tai, žinoma, nereiškia, kad specializacija iš principo atmestina - dalyje žmogaus profesinės veiklos sričių gerų rezultatų įmanoma pasiekti tik gilinantis į apibrėžtą sferą. Tačiau išsilavinimas, kurį teikia daugiau ar mažiau specializuotos kolegijos, institutai bei akademijos reiškia visai ką kita, ko tikimasi iš universiteto absolvento. Ir pirmiausia iš jo (ypač bakalauro studijų lygmenyje) yra ir turi būti reikalaujama plataus bendrojo, humanitarinio išsilavinimo, kuris vėliau sėkmingai pritaikomas profesinėse, specialybinėse studijose.
Nors šiandieną didžiuma universitetais besivadinančių aukštųjų mokyklų menkai rūpinasi to bendrojo lavinimo teikimu, norit išlaikyti šį statusą besivienijančioje Europoje, joms teks daug ką keisti savo strategijose ir plėtros programose. Ir pirmiausia užtikrinti, kad studijos jose atitiktų universitetinį lygį, juolab kad daugeliui profesinių specializacijų reikalingų žinių galima įgyti ir kolegijose. Juoba kad ir valstybei mokslas juose atsieina gerokai mažiau nei universitetuose.
Kita vertus, iš sovietmečio patirties žinome, kodėl anuomet taip praktikuotas “specialisto” kultas. Sistemai tuo metu nereikėjo nei plačiai mąstančių, nei gilią erudiciją turinčių žmonių. Jai užteko klusnių ir savo siauroje srityje kvalifikuotų specialistų. Tuo tarpu demokratinėje visuomenėje reikia visai ko kito. Tad svarstant, kaip galima būtų išbristi iš Lietuvos aukštąjį mokslą ištikusios ir ilgokai užsitęsusios krizės, būtina mąstyti apie universitetinio išsilavinimo kokybę, atsikratant naštos, kurią paveldėjome iš nesenos praeities.
Taip pat skaitykite:Aukštojo mokslo reforma? (1) (http://www.omni.lt/index.php?base/z_84485)Aukštojo mokslo reforma? (2) (http://www.omni.lt/index.php?base/z_85007)
