Kai kurios žuvų rūšys, milijonus metų tarsi izoliuotos gyvenančios giliuose Meksikos vandenų įdubose, yra visiškai praradusios regėjimą. Tačiau toks žuvų išsivystymas nestebina mokslininkų, juk kam reikalingas regėjimas ten, kur visiškai tamsu, nors į akį durk.
Manoma, kad žuvys norėdamos prisitaikyti prie tenykščių sąlygų ištobulino kitus savo pojūčius ir taip sugebėjo gyventi, maitintis ir daugintis nieko nematydamos. Genetinė žuvų analizė taip pat parodė, kad evoliucinis regos pablogėjimas, taip pat kaip ir pigmentacijos trūkumas, susiję su žuvų daugialypių genų pakitimais.
Mokslininkai iš Niujorko universiteto, tyrę keturias skirtingas Amblyopsidae šeimos (angl. Cavefishes, vok. Blindfische) aklų žuvų rūšis iš šiaurės rytinio Meksikos vandenų regiono, atskleidė, kad kryžminant tas žuvų rūšis galima atkurti iki 40 procentų būsimų palikuonių regėjimo. Kryžminimo būdu yra atkuriama ne tik akies struktūra, tačiau ir visi funkciniai ryšiai su smegenimis, reikalingi deramam informacijos, gaunamos iš akies, apdorojimui.
Mokslininkai, kurių tyrimai buvo remiami Nacionalinio mokslo fondo ir Nacionalinių sveikatos institutų, teigia, jog šie žuvų tyrimai davė daug naudos ir naujų žinių, kurias bus galima pritaikyti, tiriant įvairias žmonių akių ligas bei ieškant naujų akių ligų gydymo būdų.
Nuotraukose iš viršaus į apačią: 1. Normaliai išsivysčiusi žuvis, gyvenanti vidutiniuose gyliuose. 2. Molino aklažuvė. 3. Pachon aklažuvė. 4. Nauja žuvies rūšis, išvesta sukryžminus Molino ir Pachon aklažuves.
