Surasti Lietuvoje valdžia patenkintą žmogų turbūt galėtume tik pačioje valdžioje, visi kiti kone kasdien išsijuosę keikia valdžią. Valdžia - bloga, korumpuota, neprofesionali, savanaudiška ir šiaip niekam tikusi. Tačiau, norėčiau drįsti pateikti klausimą, ar tikrai mes norime geros valdžios, ir kam naudinga būtų gera valdžia?
Įsivaizduokime gan įprastą situaciją: kelių policininkas už niekingą dvidešimties kilometrų greičio viršijimą sustabdo pilietį. Beveik neabejoju, kad 99 iš 100 patekusių į tokią situaciją pradės moralizuoti ir siūlyti susitarti, pvz. pasiūlyti mainais už balus ir baudą sumokėti kaip nors kitaip, turbūt, numanote kaip. Ir ar nenustebtumėte, jei pareigūnas staiga atsakytų: „Žinote, pone, man mano atlyginimas ir socialinės garantijos, kurias moka mokesčių mokėtojai už įstatymų kontrolę, yra svarbiau, nei jūsų gundymai. Prašau, mokate baudą, o štai dar ir protokolas už tai kad bandėte papirkti pareigūną“. Kaip jums tai patiktų?
Įsivaizduokime, kad valdžia pagaliau ryžosi ir tikrai įgyvendino griežtą sienų kontrolę, kai neįmanoma nei kelių pakelių cigarečių, nei konteinerio pigių kiniškų prekių įvežti, todėl visi netgi už turguje perkamas prekes mokame tikrąją kainą ir pilną PVM mokestį. Todėl geros valdžios dėka šios prekės pabrangtų maždaug pusantro karto.
Įsivaizduokime, kad valdžia tapo tokia pavyzdinga, kad atėję į vietos savivaldybę ar kitą valdžios instituciją dėl savo problemų, esate pastatomi į bendrą eilę, niekas neklauso jokių rekomendacijų ar nuorodų į pažįstamus asmenis. Jūs girdite aiškų geros valdžios atsakymą: ,,atsiprašome, bet įstatymas nenumato jokių išimčių“. Padėję ranką ant širdies, pripažinkite, kad ne visiems tai patiktų.
Įsivaizduokime, kad gera valdžia savo darbe pritaikiusi profesionalios vadybos principus, pradėjo dirbti kaip privati bendrovė - ,,maksimalus rezultatas, minimalios sąnaudos“. Tuomet būtų galima atleisti apie 30 proc. mokytojų, medikų ar kitų tarnautojų. Taip, taip, tarp jų gali būti jūsų giminaitis, draugas, gal net mama ar tėtis. Tie žmonės galėtų susirasti darbą ne valdiškoje tarnyboje, bet ar tikrai norėtų keisti valdišką vietą į darbą privačioje bendrovėje.
Įsivaizduokime, kad jūs nusižengėte, statybų metu nukrypęs nuo patvirtinto projekto, ir staiga prisistatęs geros valdžios atstovas atsako: ,,ne, jokių suderinto projekto pataisymų nebus, prašome, nedelsiant perstatyti pastatą taip, kad jis atitiktų projektą“. Jokie argumentai, kad jūs norite, jog būtų gražiau ar patogiau, nepadeda.
Įsivaizduokime, kad automobilių stovėjimo aikštelės kontrolierius pareikalauja mokesčio griežtai pagal stovėjimo laiką, ir jokių nuolaidų.
Įsivaizduokime, kad valstybės institucijoje sutinkate dirbančius Igną Staškevičių, Petrą Narbutą, Antaną Zabulį, ar brolius Marcinkevičius, nes už darbą jiems mokama ne tiek, kiek yra tariamai ,,padoru“ lyginant su darbininko atlygiu ar bedarbio pašalpa, o tiek, kiek yra vertos jų žinios ir atsakomybė, mokama už rezultatą, kurio naudą dėl šių žmonių veiklos gauna visuomenė.
Įsivaizduokime, kad parlamentai sukūrė tokią tvarką, kad jūs pats savarankiškai, be niekieno pagalbos, galite užpildyti mokesčių deklaraciją, ataskaitą apie savo smulkios įmonės paslaugas ir daugelį kitų dokumentų, nors iki šiol jums reikėjo brangių auditorių ar teisininkų paslaugų. Turbūt numanote, kiek daug įtakingų žmonių nenorėtų, kad būtų tokia gera ir protinga valdžia. Gera valdžia galėtų tapti nepageidaujama konkurencija gerai apmokamiems konsultantams, teisininkams ar auditoriams.
Įsivaizduokime, kad valdžia yra tokia gera, kad žiniasklaida neturi skandalų, istorijų apie korupciją, viešųjų ir privačių interesų konfliktus, pobūvius muziejuose ir t.t. Įsivaizduokime žiniasklaidą, pateikiančią geras naujienas. Ar tikrai „geroji“ žiniasklaida norėtų geros valdžios?
Argi neįpratome garsiai kalbėti, kad norime ,,geros valdžios“, o tyliai reikalauti ir tikėtis išimčių bei laukti valdžios klaidų. Argi neįpratome prie skambios kritikos už valdžios klaidas ir moralinio pasitenkinimo, kad nėra geros valdžios, kuri keltų jums konkurencinę grėsmę.
Išeitų, kad mus tiesiog tenkina tokia gera valdžia, kuri yra tik pusiau bloga, bet stabiliai tokia. Užtikrinanti vidutinio lygio paslaugas, bet svarbiausia - prieinamas šiandien, rytoj ir visada. Na, nebent atsirastų drąsių avantiūristų, norinčių pradėti ryžtingą eksperimentą ir iš esmės pakeisti valstybinės tarnybos darbą. Gal tokių ir pasitaiko, bet lemia rinkos dėsniai, todėl kai nėra paklausos geresnei prekei, tai jos ir neparduosi. Juk didžioji dalis visuomenės gyvena ,,pusiau blogos, bet stabilios“ valdžios sąskaita. Todėl daugumos, kuri ne skambiais lozungais, o realiais veiksmais, siektų geros valdžios, Lietuvoje dar neturime. Ir turbūt ne ik Lietuvoje.
„Omni laiko“ redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su straipsnyje pareikštomis mintimis.
