REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Virginija GRIGALIŪNIENĖ

Viename Aukštaitijos bažnytkaimyje įsikūrę Monika (83 m.) ir Viktoras (95 m.) kartu pragyveno per šešiasdešimt metų, užaugino penketą vaikų. Ilgus bendro gyvenimo metus sutuoktiniai buvo gražiu pavyzdžiu savo vaikams, anūkams, proanūkiams, giminėms, kaimynams. Aplinkiniai negalėjo atsistebėti, kaip tokio garbaus amžiaus sulaukę senoliai išliko tolerantiški, supratingi, pagarbūs ir rūpestingi vienas kitam.

REKLAMA
REKLAMA

Stipresnė ir sveikesnė Monika su didžiuliu atsidavimu prižiūrėjo prieš kelerius metus fizinės negalios prie patalo prikaustytą vyrą. Kurį laiką šis tuo džiaugėsi, didžiavosi savo rūpestinga žmona. Bet vėliau...

REKLAMA

Viktoras pamažu ėmė keistis: tapo irzlus, nervingas, piktas, visada ir viskuo nepatenkintas. Jis savo ištikimą slaugytoją vis dažniau apipildavo įvairiausiais priekaištais, užsiplieksdavo ir ilgai nenurimdavo dėl smulkmenos... Dar kiek vėliau Viktoras žmoną ėmė įtarinėti, paskui ir tiesiai kaltinti nebūtomis nuodėmėmis - ketinimais jam pakenkti, jį nuskriausti, apgauti, juo pasinaudoti, galiausiai - mažesnių ar didesnių pinigų sumų vagystėmis! Kaip vaikai vėliau išsiaiškino, nemažą pensiją ir slaugos pašalpą gaunantis tėvas savo santaupas išslapstydavo kur papuola ir bemat tai pamiršdavo, o visa bėda dėl neva pradingusių pinigų krisdavo ant motinos... Ilgainiui Viktoras dėl tos pačios priežasties - neva kad pasisavinantys jo pinigus ir kitą turtą - ėmė nesutarti ir su savo vaikais, anūkais, giminėmis. Senolis skųsdavosi, kad artimieji jį nuodija ar kitokiu būdu su juo ruošiasi susidoroti. Dėl to Viktoras namiškių ėmė nekęsti, nenorėjo su jais bendrauti. Visos vaikų pastangos tėvui padėti (prašymai vykti pas gydytojus ir sveikatą išsitirti) nuėjo perniek - tvirtindamas, jog vaikai jam nori tik pakenkti, turi piktų, savanaudiškų kėslų, tėvas griežtai atsisakė bet kokios specialistų apžiūros ar konsultacijos, taip pat ir vaikų atvežamų medikamentų.

REKLAMA
REKLAMA

Ilgą laiką namiškiai į tokias vyro ir tėvo kalbas stengėsi nekreipti dėmesio. Manė, jog dėl visko kalčiausia žila senatvė ir, žinoma, sunkios, įsisenėjusios lėtinės ligos - prieš daugel metų diagnozuota galvos smegenų kraujagyslių aterosklerozė, hipertenzija (aukštas kraujo spaudimas), fizinė negalia... Vaikai negirdomis nuleisdavo įžeidžius tėvo įtarinėjimus bei iš piršto laužtus kaltinimus. Ir niekada niekam net į galvą nešovė mintis, jog vos vos galintis judėti ligonis galėtų taip baisiai pasielgti...

Neseniai Viktoras savo žmoną apšaukė, neva ši pasisavinusi jo kelis tūkstančius litų! Nors Monika šių pinigų nebuvo mačiusi akyse, vyras pareikalavo tuojau pat pinigus sugrąžinti, priešingu atveju įspėjo panaudosiąs jėgą! Monika paprašė šeimos gydytoją išrašyti vyrui raminamųjų vaistų. Deja, Viktoras griežtai atsisakė šiuos vaistus vartoti. Kai gydytoja jį įkalbėjo atsigulti į ligoninę (pastiprinti organizmą), Viktoras čia išbuvo vos kelias dienas: ėmė šmeižti medicinos personalą bei kitus palatos ligonius, keliems iš jų net pagrasino peiliu. Pavojingas ligonis buvo skubiai išrašytas iš ligoninės...

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Sugrįžęs namo, Viktoras apsiramino, su žmona, regis, susitaikė... Bet toji ramybė buvo apgaulinga - tetruko vos kelias dienas...

Buvo penkta valanda ryto. Monika, kaip visada, miegojo savo lovoje, Viktoras - gretimoje. Staiga moterį iš miego prikėlė stiprus kaklo skausmas, oro trūkumas. Monika iškart suprato, kad prisėlinęs ją užpuolė Viktoras! Vos paeinantis ligonis, pasirodo, turėjo dar labai stiprias rankas... Viena ranka Viktoras Moniką smaugė, o kita sugriebė už plaukų, išpešė didžiulį jų kuokštą. Galiausiai medine lazda, kuria pasiremdavo žengdamas žingsnį, ėmė daužyti žmonos krūtinę... Monika sukaupė paskutines jėgas, šiaip taip išsilaisvino iš pamišusio vyro nagų ir vienmarškinė išbėgo į lauką. Jei ne kaimynai, ji galėjo mirtinai sušalti...

REKLAMA

Netikėtas vyro išpuolis Moniką sugniuždė. Moteris negali atsigauti iki šiol. Vos užmerkusi akis, ji sapnuoja košmarus - kad vyras ruošiasi ją nužudyti... Kol Viktoras namuose, Monika čia nekels kojos...

Šeimyninės tragedijos šokiruoti vaikai apieškojo visus kampus ir surado ne tik tėvo pasigestų porą tūkstančių litų, bet ir kur kas didesnes suplėkusių bei voratinkliais aplipusių pinigų sumas (kurias tėvas seniai buvo pamiršęs), sukaišiotas įvairiose slaptavietėse. Nepaisant to, Viktoras iki šiol įsitikinęs, kad žmona jį skriaudžianti, ir neatsisako ketinimų jai už tai atkeršyti! Maža to, Viktoras piktai dėbčioja ir į vaikus!

REKLAMA

Reikalinga specialistų pagalba ir priežiūra

Rajono, kuriame gyvena sutuoktiniai Monika ir Viktoras, savivaldybės socialinės rūpybos skyriaus vedėja Janina Bruklienė patvirtino, jog panašių atvejų, kaip atsitiko šioje sutuoktinių šeimoje, pasitaiko ne taip retai. Kaip esą galima numanyti, dėl visų šių problemų yra kalčiausia garbaus amžiaus sulaukusiems žmonėms dažnai išsivystanti liga - senatvinė silpnaprotystė (demencija). O tai reiškia, jog sunki fizinė ir psichinė negalia didžiule problemų našta užgriūva tiek patį ligonį, tiek ir jo artimuosius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak J. Bruklienės, jei senatvinės silpnaprotystės negalią turintis žmogus kelia pavojų sau ar aplinkiniams ir atsisako skirto gydymo, turi būti apgyvendintas specialiojoje globos įstaigoje ir gydomas priverstinai.

Į senelių globos namus ar palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę tokio asmens negalima priimti, nes labai tikėtina, jog jis savo neprognozuojamais veiksmais kels pavojų tiek kitiems namų gyventojams, tiek aptarnaujančiam personalui.

Tokie ligoniai, anot socialinės rūpybos skyriaus vedėjos, gali būti įkurdinami ir slaugomi bei gydomi psichoneurologiniame pensionate. Tiesa, medicininėje kortelėje turi būti įrašas apie šio ligonio psichinės sveikatos stovį (diagnozuotą ligą) bei gydančio psichiatro rekomendacija, jog į būtent tokio tipo įstaigą ligonį reikėtų nukreipti.

REKLAMA

Kaip žinia, Viktoro medicininėje kortelėje jokių įrašų ir rekomendacijų nėra. Jis apskritai nėra lankęsis pas psichiatrą! Vadinasi, į psichoneurologinį pensionatą Viktoro niekas negali priverstinai patalpinti.

Kaip minėjo socialinės rūpybos skyriaus vedėja, Viktoro artimieji turėtų nedelsdami kreiptis į šeimos gydytoją bei psichiatrą ir paprašyti, kad būtų visapusiškai ištirta ir įvertinta jo sveikatos būklė, pateiktos specialistų rekomendacijos. Surinkę visus dokumentus apie ligonio psichinės sveikatos stovį bei pastarojo meto elgesį, namiškiai galėtų kreiptis į rajono socialinės rūpybos skyrių ir prašyti tokį ligonį nukreipti į specialiąją gydymo ir slaugos įstaigą.

REKLAMA

Galimas ir kitoks variantas: artimieji kreipiasi į teismą dėl piliečio pripažinimo neveiksniu. Turint tokį teismo sprendimą, ligonio sutikimas priverstiniam gydymui specialiosios paskirties gydymo įstaigoje nebus reikalingas. Tiesa, teisminės procedūros, anot socialinės rūpybos skyriaus vedėjos, gali užtrukti ne vieną mėnesį, mat reikia gauti ir teismui pateikti įvairias ligonio sveikatos būklę patvirtinančias gydytojų pažymas bei dokumentus. Nebus apsieita ir be papildomų materialinių išlaidų (advokato pagalbos ir panašiai).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Skyriaus vedėja patarė Monikai kuo skubiau, kol dar išlikusios sužalojimų žymės, nuvykti pas teismo medicinos ekspertą ir paprašyti atlikti teismo medicininę ekspertizę (už tokią ekspertizę reikia mokėti). Šios ekspertizės išvados būtų vienas iš įrodymų, jog nukentėjusios moters sutuoktiniui reikalingas gydymas ir atitinkama priežiūra.

Janina Bruklienė atkreipė dėmesį į tai, jog nukentėję šeimos nariai ar kiti artimieji tokias "gėdingas šeimos nelaimes" gana dažnai linkę nutylėti. Tačiau vėliau dažniausiai paaiškėja, jog toks delsimas, nuolankumas atneša tik dar daugiau bėdos, kai kada - net tampa pražūtingas. Mat psichikos sutrikimų turintis žmogus gali įvykdyti ir patį sunkiausią nusikaltimą.

REKLAMA

Taigi smurtą patyręs nukentėjusysis turėtų nedelsdamas skambinti į policiją. Atvykę pareigūnai agresyviai nusiteikusiam asmeniui iškvies medikus, kurie ligonį pristatys į specialiosios paskirties gydymo įstaigą, skirs reikiamą gydymą. Jei psichiatrai patvirtins, jog pavojų aplinkiniams keliančiam ligoniui reikalingas priverstinis gydymas, toks pilietis specialiosios paskirties gydymo įstaigoje būtų laikomas tol, kol psichoneurologiniame pensionate atsirastų vieta (pasirodo, laukiančiųjų apsigyventi tokiose įstaigose yra nemažos eilės). Už gydymą, slaugą ir priežiūrą iš ligonio pensijos kas mėnesį išskaičiuojama 80 procentų dydžio piniginė suma valstybei (ligonio artimiesiems mokėti nereikia).

REKLAMA

Be abejo, toli gražu ne visiems ligoniams, kuriems diagnozuojama senatvinė silpnaprotystė, prireikia slaugos ir gydymo specialiojoje įstaigoje - psichoneurologiniame pensionate. Kai kurie senoliai, net ir kamuojami sunkios demencijos, laikosi gydytojų rekomendacijų, vartoja skirtus vaistus ir, padedant artimiesiems bei socialiniams darbuotojams, paskutiniuosius gyvenimo metus sugeba praleisti ramiai, saugiai ir tvarkingai.

Psichikos sutrikimas - senatvės palydovas

Kaip skelbia medicininė statistika, žmogaus protines ir fizines funkcijas sutrikdančia senatvine silpnaprotyste (demencija) serga apie 15 procentų 65 metų amžiaus sulaukusių ir vyresnių šalies gyventojų. Iš šio skaičiaus maždaug 5 procentams ligonių diagnozuojama sunkios formos demencija, 10 procentų - lengva ar vidutinė. Tiesa, gydytojų gerontologų nuomone, oficialioji statistika nėra labai tiksli. Manoma, jog įvairiomis demencijos formomis sergančių ligonių šalyje yra gerokai daugiau, tačiau jie dėl tokiam sutrikimui būdingų negalavimų į gydytojus psichiatrus nesikreipia. Su senatve sietini ligonio psichinės sveikatos sutrikimai dažniausiai pastebimi tik tada, kai liga jau būna sparčiai pažengusi.

REKLAMA
REKLAMA

Senatvinei silpnaprotystei yra būdingas intelekto kitimas, kai kartu pažeidžiamos ir fizinės, ir psichinės (protinės) funkcijos, todėl stebimi suvokimo, elgesio, mąstymo pakitimai, sutrikimai. Manoma, jog sergant galvos smegenų ligomis sutrinka galvos smegenų cheminių medžiagų apykaita, todėl prasideda smegenų degeneracija (nykimas).

Yra nustatyta, jog senatvinė silpnaprotystė dažniau išsivysto žemesnio intelekto žmonėms, turintiems menką išsilavinimo lygį, gyvenantiems prastose socialinėse sąlygose. Rizika susirgti šia liga padidėja, jei dažnai piktnaudžiaujama alkoholiu, ilgą laiką vartojami kai kurie vaistai. Medicininiais tyrimais įrodyta, jog senatvinę silpnaprotystę skatina išsivystyti ir tai, jei maistas ruošiamas aliuminiuose induose, jei valgoma aliuminiais šaukštais, šakutėmis, peiliais!

Senatvinė silpnaprotystė vystosi laipsniškai, iš lėto. Kurį laiką jos požymių galima nepastebėti išvis. Kuo toliau, tuo labiau ligonis tampa išsiblaškęs, užmiršta, kur padėjo vieną ar kitą daiktą, ką veikė prieš keliolika minučių (užtat neblogai prisimena įvykius ar išgyvenimus, patirtus prieš daugelį metų - vaikystėje ar jaunystėje). Neradęs ne vietoje padėto daikto, žmogus ima nervintis, pykti, pradeda nesuprasti, kas vyksta, ir dėl visų šių nesusipratimų ima kaltinti aplinkinius. Demencijos kamuojamam ligoniui atrodo, kad visi jį skriaudžia, nuo jo kažką slepia, jam meluoja. Tokia būsena žmogų labai išvargina - jis užsisklendžia savyje, tampa apatiškas, piktas, irzlus, kartais - ir agresyvus.

REKLAMA

Ligai toliau progresuojant (ypač tuomet, jei nevartojami ligos eigą lėtinantys medikamentai), žmogus pradeda nesiorientuoti erdvėje, laike, ima nebeatpažinti net artimiausių žmonių, neatsimena vaikų ar net savo vardų, gimimo metų. Toliau trinka mąstymas, kalba, elgesys; veiksmai tampa nekontroliuojami, neprognozuojami. Ilgainiui tokį ligonį gali pradėti kankinti haliucinacijos, persekiojimo manija, kliedesiai.

Nors senatvinė silpnaprotystė - kol kas nepagydoma liga, laikantis gydytojų rekomendacijų jos progresavimą įmanoma sulėtinti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų