Konstitucinis Teismas penktadienį (01.24) paskelbė, kad prieš dvejus metus įstatymu nustatyta generalinio prokuroro skyrimo ir atleidimo tvarka prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui - Konstitucijai.
Dabartinės kadencijos Seimas 2000 metų lapkritį priėmė Prezidento Valdo Adamkaus dekretu teiktas Prokuratūros įstatymo 11 straipsnio pataisas, kuriomis buvo nustatyta nauja generalinio prokuroro skyrimo ir atleidimo tvarka. Pataisoms įsigaliojus, nutrūko Seimo paskirto tuometinio generalinio prokuroro Kazio Pėdnyčios įgaliojimai. Pataisomis teisė skirti generalinį prokurorą grąžinta iki 1997 metų ją turėjusiam šalies prezidentui.
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Seimas, įstatymu nustatęs generalinio prokuroro įgaliojimų trukmę, neturi teisės nustatyti bet kokių generalinio prokuroro atleidimo iš pareigų, nepasibaigus įgaliojimų laikui, pagrindų. Pagal Konstituciją įstatymu gali būti nustatyti tik tokie atleidimo pagrindai, dėl kurių pobūdžio generalinis prokuroras apskritai negali eiti savo pareigų - pavyzdžiui, dėl tokių teisinių faktų kaip įstatyme nustatytas amžius, perėjimas į kitą darbą, Lietuvos pilietybės netekimas.
Pagal Konstitucijos 75 straipsnį Seimo skirti pareigūnai gali būti atleisti ir pareiškus jais nepasitikėjimą visų Seimo narių balsų dauguma.
"Vien tai, kad buvo pakeista generalinio prokuroro skyrimo tvarka, jį skiriantys subjektai, nėra toks pagrindas, dėl kurio įstatymu nustatytam terminui paskirtas generalinis prokuroras apskritai negalėtų eiti savo pareigų. Taigi, remiantis šiuo pagrindu, generalinis prokuroras negali būti atleistas nepasibaigus įgaliojimų laikui", - teigiama Konstitucinio Teismo išvadose.
Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad Seimo paskirtų pareigūnų, taigi ir generalinio prokuroro, negalima atleisti įstatymais - pagal Konstituciją tai turi būti daroma Seimo poįstatyminiais aktais.
Konstitucinis Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad kiekvienos kadencijos Seimas keitė generalinio prokuroro skyrimo tvarką, nė vienas prokuroras nebuvo ėjęs pareigų įstatymu nustatytą laiką ir atleidimas nebuvo susijęs su jo darbo įvertinimu.
1996-2000 kadencijos dešiniųjų dominuojamas Seimas perėmė iš prezidento teisę skirti generalinį prokurorą, nustatęs, jog, parlamentinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto teikimu prokurorą skiria Seimas. Tuomet generaliniu prokuroru buvo paskirtas Kazys Pėdnyčia.
2000-ųjų rudenį Prezidentas Valdas Adamkus savo dekretu pasiūlė Prokuratūros įstatymo pataisą, tikėdamasis, kad prokuratūra taps stabilesnė ir nepriklausoma nuo vykdomosios valdžios. Seimui pataisius generalinio prokuroro skyrimo tvarką, K. Pėdnyčios įgaliojimai nutrūko ir į jo vietą V. Adamkus 2000 metų gruodžio viduryje paskyrė Antaną Klimavičių, kuris šias pareigas eina iki šiol.
Dabartinės opozicinės Seimo Tėvynės sąjungos - konservatorių frakcijos įsitikinimu, prokuroro skyrimo tvarka tuomet pakeista tik tam, kad būtų nušalintas K. Pėdnyčia, be to, ji prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems demokratinės ir teisinės valstybės principams bei destabilizuoja Generalinės prokuratūros darbą.
Prašymą ištirti, ar 2000 metų lapkričio 28 dieną priimtos Prokuratūros įstatymo pataisos neprieštarauja Konstitucijai bei teisinės valstybės principui, Konstituciniam Teismui pateikė Vilniaus apygardos administracinis teismas.
2001-ųjų metų kovo 1 dieną Vilniaus apygardos administracinis teismas sustabdė buvusio generalinio prokuroro K. Pėdnyčios bylos nagrinėjimą dėl atleidimo iš tarnybos ir nutarė kreiptis išaiškinimo į Konstitucinį Teismą. Kreiptis išaiškinimo prašė pats pareiškėjas.
Buvęs Generalinės prokuratūros vadovas administracinį teismą prašė jo atleidimą pripažinti neteisėtu ir priteisti 12 mėnesių atlyginimų dydžio kompensaciją - 144 826 litus.
Dirbdamas generaliniu prokuroru, K. Pėdnyčia kiekvieną mėnesį gaudavo 12 tūkst. 74 litų atlyginimą. Grąžinamas atgal į ankstesnes pareigas K. Pėdnyčia nesiprašė.
K. Pėdnyčia tada teigė manąs, jis buvo atleistas iš darbo neįvardijus jo kaltės, priežasčių ir motyvų.
Prieš atleidžiamas, K. Pėdnyčia Generalinei prokuratūrai vadovavo beveik 4 metus. Skiriant K. Pėdnyčią, įstatymai numatė, kad jis Generalinei prokuratūrai vadovaus 7 metus.
Buvęs generalinis prokuroras jau beveik pusantrų metų verčiasi privačia advokato praktika. Vilniuje jis turi personalinę kontorą, atstovauja klientams įvairiose baudžiamosiose ir civilinėse bylose.
"Galvot apie tai, kad aš dabar patenkintas, laimingas, tai visai ne. Geriau, kad to nebūtų reikėję. Kam reikėjo pažeidinėti Konstituciją? Man iš karto buvo aišku, už tai aš ir kreipiausi (į teismą -BNS), juk viską reikia daryti civilizuotai", - BNS sakė K. Pėdnyčia.
Jis apgailestavo, kad jeigu dabar administracinis teismas priteis jam piniginę kompensaciją, ji bus sumokama iš mokesčių mokėtojų kišenės.
"Ta kišenė pastoviai vis purtoma ir purtoma. Gal Seimui reiktų atsakingiau galvoti, kad reiktų atsakingiau viską spręsti. Būtų šaunu, kad visi iniciatoriai paimtų ir apmokėtų", - ironizavo K. Pėdnyčia.
"Kokį sprendimą dabar priims administracinis teismas - matysim", - sako K. Pėdnyčia.
Savo ieškininiame pareiškime grąžinti į darbą jis nesiprašo. Pagal įstatymus, pareiškėjui leidžiama pakeisti reikalavimus.
"Negaliu pasakyti, aš dabar kol kas gyvenu šiandienos bylomis, kuriose dalyvauju. Apie tai kol kas nemąsčiau", - teigė BNS K. Pėdnyčia.
BNS
