REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
30
Igoris Kofas (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

Grupės „Lemon Joy” vokalistas Igoris Kofas tik retomis progomis sutinka pakalbėti su žurnalistais. Bet tik ne todėl, kad kažko vengtų. Viską atlikėjas išsako savo dainomis, kurių žodžiai gimsta netikėtai, tačiau taip stipriai, jog neįmanoma paleisti.

30

Grupės „Lemon Joy” vokalistas Igoris Kofas tik retomis progomis sutinka pakalbėti su žurnalistais. Bet tik ne todėl, kad kažko vengtų. Viską atlikėjas išsako savo dainomis, kurių žodžiai gimsta netikėtai, tačiau taip stipriai, jog neįmanoma paleisti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šiame interviu Igoris Kofas kalba apie smagią jaunystę, ramią dabartį ir ateitį, kurios niekada neplanuoja.

REKLAMA

Jaunystė tarsi „durnių laivas”

- Apie kurį gyvenimo etapą mieliau kalbėtumėte?

- Dabartį. Esu laimingas toks, koks esu dabar. Žinoma, žmonės visada į praeitį žiūri su tam tikra nostalgija. Gi anksčiau jaunesni buvome. Bet man užtenka, kad jaunai atrodau ir dabar (šypsosi).

- O ateitį?

- Pradėkime tuo to, kad aš niekada neturėjau tikslaus plano. Gyvenimas planuoja už mane. Aš nelabai žinau, kas vyks rytoj, poryt. Nežinau, kokia bus nuotaika. Galiausiai, nežinau, koks bus oras.

REKLAMA
REKLAMA

Man patinka toks gyvenimas – būti laisvo oro direktoriumi (juokiasi). Standartinio darbo, kaip žmonės įsivaizduoja, niekada nedirbau. Paauglystėje šiek tiek padirbėjau animacijos studijoje ir viskas. Daugiau jokių darbų nedirbau. Muzika man yra viskas.

- Bet ar taip įsivaizdavote savo gyvenimą?

- Iš savo gyvenimo aš juokiuosi, nes mano paauglystė, jaunystė ir visa grupės „Lemon Joy” pradžia buvo labai spalvinga. Kai pradedu prisiminti, vargu, ar tai daryčiau dabar.

- Pavyzdžiui?

- Visi juokingi įvaizdžiai, pokalbiai, vietoje sukurtos istorijos, kuriomis net pradėdavai tikėti. Dabar į viską žiūriu ramiau ir man tiesiog patinka tai, ką aš darau.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Aš irgi pasikeičiau – valiūkiškumo šiek tiek mažiau. Dabar toks laikas, kai visiškai nevartoju alkoholio ir tuo labai džiaugiuosi. Kaip sako užsienio žvaigždės: „Gerti nebemadinga”. Visgi aš nieko savo gyvenime nesigailiu.

Jaunystė, kaip ir priklauso, praėjo kaip „durnių laivas”. Bet ji tam ir yra jaunystė, smagu prisiminti.

Igoris: nenoriu, kad mane visi mylėtų

- Kas Jums yra muzika?

- Oras. Aš nežinau, kaip kitaip gyventi, nes mąstau dainomis, frazėmis, melodijomis. Kažką išgirstu ir tai manyje gyvena dar ilgai, kol neišsivysto į kažkokią dainą.

REKLAMA

Net pastebėjau, kad man sunku bendrauti su žmonėmis, kurie neturi klausos. Tikrai sunku, nes mes šnekamės skirtingomis kalbomis.

- O kada prasidėjo pažintis?

- Kai dar buvau labai mažas, rasdavau žaisliukų, kaladėlių, kurie buvo panašūs į mikrofoną ir klausydamas Tarybų Sąjungos estrados atlikėjų, įsivaizdavau, kad esu scenoje. O gitarą į rankas paėmiau maždaug devynerių. Būdamas 11-metis supratau, kad kažkas išeina.

- Ar keista, kad daug žmonių užaugo su „Lemon Joy” muzika?

- Jau nebekeista. Matau koncertuose mūsų gerbėjus, kurie buvo paaugliai, o dabar ateina su savo atžalomis. Labai smagu, kad perduodama estafetė.

REKLAMA

Aš dainuoju apie tokius dalykus, kurie yra suprantami bet kokio amžiaus, tikėjimo, politinių pažiūrų žmogui. Dainuoju apie amžinus dalykus. Tiesiog tai reikia daryti ne banaliai.

Ir man nereikia, kad visi mane mylėtų. Tiesiog, kad kuo daugiau žmonių klausytų mano dainų.

- Manote, kad jie supranta, kas dainose paslėpta?

- Kiekvienas žmogus supranta savaip ir aš tuo labai džiaugiuosi. Nenorėčiau, kad jie suprastų taip, kaip aš. Ir kartais tokių prasmių randa, kurių ten nebuvo nė kvapo.

- Tai dainos neturėjo būti tokios liūdnos?

- Man patinka melancholiškos, ramios dainos. Taip ir išeina, kad nėra labai smagu.

- O iš kur tas tekstų sunkumas atkeliauja?

- Vienas mano mylimiausių Lietuvos atlikėjų ( Andrius Mamontovas – aut. past.) gerai padainavo: „Tu liūdėt nebijok, nes tiktai liūdesy sielos džiaugsmas”. Ir aš tam puikiai pritariu. Liūdesyje žmonės atranda save ir nereikia jokių balių iki paryčių. Mąstančiam žmogui paliūdėti yra gerai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

- Nors žmonės liūdesio bijo?

- Tik ne aš. Švelnus, gražus liūdesys yra visada šalia. Dabar suprantu, kad esu kitoks žmogus. Ramesnis, pradedantis filosuoti. Vėliau nustojantis, nes gali taip giliai paklysti, kad vėliau gyventi nebesinori.

- Taip yra buvę?

- Taip. Ypač paauglystėje. Kiekvienam paaugliui taip yra. Nieko, mes visi tai praėjome.

Laimę teikia mylimas žmogus

- Turite svajonių?

- Ko gero ne. Paauglystėje turėjau daug, tačiau visos išsipildė.

- Kas teikia laimę?

- Geras oras, mylimas žmogus, dviratis. Stengiuosi bendrauti tik su gerais žmonėmis.

- O pats esate geras?

- Draugai sako, kad taip.

- O laimingas?

- Iš dalies. Man atrodo, kad visiškai laimingi žmonės arti beprotystės. Nors sveika dozė beprotystės ir manyje yra.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų