REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
55
Išskirtiniai svečiai iš naujo atrado užburiantį krištolo ir porceliano pasaulį  (nuotr. Organizatorių)

Baltuoju auksu vadinamas porcelianas ir ypatingos prabangos suteikiantis krištolas buvo neatsiejamos karališkų šeimų, aristokratų namų interjero detalė. Laikas, kai populiariausios dovanos buvo sidabriniai įrankiai, krištolas ir porcelianas sugrįžo!

55

Baltuoju auksu vadinamas porcelianas ir ypatingos prabangos suteikiantis krištolas buvo neatsiejamos karališkų šeimų, aristokratų namų interjero detalė. Laikas, kai populiariausios dovanos buvo sidabriniai įrankiai, krištolas ir porcelianas sugrįžo!

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Šiandieniniame, greitai besikeičiančiame išmaniųjų technologijų pasaulyje žmonės atsigręžia į tradicijas ir išliekamąją vertę turinčias vertybes. Daugelis iš mūsų jau yra pavargę nuo greito gyvenimo tempo, todėl pradeda vertinti praeities tradicijas. Viena iš svarbiausių tradicijų yra šeima ir laikas, praleistas su ja prie pietų stalo. Šiam ypatingam laikui žmonės pradeda ieškoti ir išskirtinių daiktų, kuriančių šeimos istoriją ir tęstinumą“, – sako atstovė Laura Banytė.

REKLAMA

Į Lietuvą specialiai atvykęs svečias išdavė, kad seniausio Europoje porceliano istorija yra susijusi su Lietuva.

„Nuo 18-ojo amžiaus porcelianas Europos meno ir kultūros istorijoje vaidina svarbų vaidmenį. Saksonijos kronprincas, Lenkijos karalius ir LDK kunigaikštis Augustas Stiprusis turėjo svajonę Kinijos porceliano meną atkurti Europoje. 1711 metais jis Vokietijoje esančioje Meiseno pilyje įkalino meistrą Friedrichą Botttgerį, kuris sukūrė išskirtinį aukščiausios kokybės porcelianą, – pasakojo kompanijos atstovas. - Nuo to laiko karališkas porcelianas tapo neatsiejama visų svarbiausių ir iškilmingiausių aukštuomenės švenčių dalimi. Porcelianas tapo pačia populiariausia dovana tarp kilmingųjų. Netrukus dėl savo kokybės porcelianas tapo žinomas ir vertinamas visame pasaulyje“.

REKLAMA
REKLAMA

Renginyje taip pat viešėjo Kulinarinio paveldo muziejaus įkūrėjas Vaclovas Kontrauskas pasakojo, kad senovėje porcelianas buvo labai brangus ir prieinamas tik labai turtingiems žmonėms. „Jo didžiulę vertę gali iliustruoti pavyzdys, kad tas pats Augustas Stiprusis 15 porcelianinių vazų iškeitė į 600 arklių ir karių būrį“, - pasakojo V. Kontrauskas, galintis pasigirti retomis meno dirbinių kolekcijomis, retai akiai matytais garsiausiose pasaulio manufaktūrose gamintais indais, porceliano ir sidabro kūriniais. 

Išskirtinio vakaro vedėjas, unikalių leidinių apie gyvensenos kultūrą autorius Eugenijus Skerstonas pastebėjo, kad Lietuvą pasiekė jau daug metų visame pasaulyje vyraujantis suvokimas apie stalo estetiką, jos reikšmę ir svarbą.

„Į Lietuvą sugrįžo aukšto lygio gyvensenos kultūra. Senovėje tik kilmingieji ir labai pasiturintys žmonės galėjo leisti prabangios gyvensenos kultūrą. Todėl labai džiugu, kad jau ir Lietuvoje galima įsigyti tokių pasaulinio garso gaminių kaip „Meissen“. Stalo indai yra tikri meno kūriniai, kurių vertė su laiku tik kyla, - neabejoja E. Skerstonas. – Todėl porceliano, krištolo, sidabro stalo indai ir įrankiai yra vertinga ir labai reikšminga relikvija, kurią galima perduoti ateities kartoms.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų