Keisti ritualai, nuo kurių nugara nueina pagaugais

Moterų genitalijų apipjaustymas (Afrika)

Apipjaustant vaginą paliekama tik tokia anga, kad per ją galėtų pratekėti šlapimas ir menstruacijų kraujas. Po tokios procedūros mergaitėms dažnai net 4 savaitėms yra surišamos kojos, kad audiniai visiškai užgytų.

Daugeliu atveju procedūros atliekamos be jokios anestezijos. Apipjaustant naudojami skustuvai, peiliai ar žirklės retai kada dezinfekuojami.

Plakimasis (Šiitai)

Šiitai kasmet dalyvauja Ashura plakimo ceremonijoje. Ji skirta pranašo Mohameto anūko Imamo Husseino mirčiai per VII amžiuje vykusį mūšį paminėti. Ceremonijos metu šiitai plaka vieni kitus taip praliedami kraują ir gedėdami, kad negalėjo dalyvauti tame mūšyje ir apsaugoti Mohameto anūko ir jo šeimos.

Ritualo metu vyrai eina gatvėmis ir plaka save grandinėmis, prie kurių pritaisyti ašmenys. Šiitai tiki, kad dalyvavimas tokioje ceremonijoje nubraukia visas iki tol padarytas nuodėmės. Yra žymus šiitų posakis, kad „viena ašara, pralieta dėl I. Husseino, nuplauna tūkstančius nuodėmių“.

Palikti senuką mirtį ant ledo (eskimai)

Eskimai turi ritualą palikti žmogų ant plaukiojančio ledo gabalo, kai jam artėja mirtis arba jis yra sulaukęs garbingo amžiaus. Tokiomis sąlygomis žmogus dažniausiai miršta nuo šalčio arba alkio. Eskimai mano, kad pagyvenusių žmonių laukia kitas gyvenimas, todėl juos reikia nusiųsti su tinkama pagarba, kad jie pasiaukotų dėl šeimos ir netaptų giminaičiams našta. Ir dabar yra eskimų, kurie vis dar atlieka tokį ritualą.

Gėrimas iš žmogaus kaukolės ir kanibalizmas (Indija)

Indijoje gyvenanti Aghoris gentis vis dar praktikuoja kanibalizmą. Jie valgo mirusių žmonių mėsą ir galvoja, kad taps nemirtingi bei įgaus ypatingų rgalių. Genties atstovai valgo žmonių mėsą ir geria iš kaukolių, nes tiki, kad tai suteikia dvasinį nušvitimą ir apsaugo nuo senėjimo.

Mirusių žmonių pelenų valgymas (Venesuela ir Brazilija)

Yanomamö gentis, mano, kad dėl daugelio mirčių kalti pikti šamanai, atsiunčiantys demonus, kurie pasisavina žmonių sielas. Dėl to genties atstovai greitai sudegina mirusiuosius. Tuomet vyrai sutrina kaulus ir juos kartu su pelenais įdeda į iš moliūgo padarytą indą. Po metų artimiausi mirusiojo giminės suvalgo pelenus, kuriuos įmaišo į sriubą. Toks ritualas parodo giminaičių meilę ir solidarumą. Taip pat gentis tiki, kad tada mirusiųjų sielos suras kelią į rojų.

Suaugusio žmogaus danties traukimas (Australija)

Per šį ritualą žmogus guli ant nugaros, o jo galva padėta sėdinčiam žmogui ant kelių. Tada gulinčiojo burna yra užpildoma iš kailio padarytu kuokštu, kad būtų sugertas kraujas, kad jis jaustų mažesnį skausmą ir neprarytų danties. Vėliau sėdintis žmogus paima medžio gabalą su skyle. Vienas medžio galas turi būti aštrus. Aštrusis galas pridedamas prie danties ir mušant akmeniu per kitą medžio galą yra išmušamas dantis.

Gyvūnų aukojimas (Indija, Indonezija ir Nepalas)

Hinduizmo religijoje egzistuoja tradicija aukoti gyvūnus. Tokia ceremonija daroma per kasmetinį festivalį, skirtą hindų Dievui. Aukojant gyvūną jam mediniu kuoleliu įduriama į širdį. Gyvūnų kraujo praliejimas skirtas piktosioms dvasioms nuraminti.

Metalinių žiedų ant kaklo dėvėjimas (Tailandas ir kai kurios Afrikos gentys)

Metalinių žiedų ant kaklo dėvėjimo tradicija susijusi su grožio idealu – ilgu kaklu. Tokie žiedai rankiniu būdu uždedami moterims ant kaklo. Jie padaryti iš žalvario, kuris yra tvirtas metalas, todėl uždėjimo procesas gali užtrukti net keletą valandų. Žiedai spaudžia mentis, jos deformuojasi ir sukuria ilgesnio kaklo vaizdinį.