REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Atšilus orams skubame pasimėgauti gamtos teikiamais malonumais: vykstame iškylauti, kepame kepsnius ant žarijų ir dengiame stalus gryname ore. Tačiau neretai iškyla gamtoje baigiasi ligoninėje. Gydytojai tvirtina, kad pradedant gegužės mėnesiu ženkliai padaugėja apsinuodijimų. Priežasčių sunegaluoti – begalės: sugedusi mėsa ar kiti užkandžiai, toksiškos medžiagos, skirtos laužui užkurti ir, žinoma, erkės.

Atšilus orams skubame pasimėgauti gamtos teikiamais malonumais: vykstame iškylauti, kepame kepsnius ant žarijų ir dengiame stalus gryname ore. Tačiau neretai iškyla gamtoje baigiasi ligoninėje. Gydytojai tvirtina, kad pradedant gegužės mėnesiu ženkliai padaugėja apsinuodijimų. Priežasčių sunegaluoti – begalės: sugedusi mėsa ar kiti užkandžiai, toksiškos medžiagos, skirtos laužui užkurti ir, žinoma, erkės.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kaip po poilsio gamtoje neatsidurti ligoninės palatoje? Kaip pasigaminti skanius, tačiau sveikus kepsnius? Kaip įkurti ugnį ir išvengti nuodingų medžiagų? Kaip apsisaugoti nuo erkių? Į šiuos ir daugelį kitų klausimų šį trečiadienį atsakymus pateiks Pirmojo Baltijos kanalo laida „Gyvenamoji aplinka. Iškyla gamtoje“.

REKLAMA

Dabar, stokodami laiko, mažai kas mėsą šašlykams marinuoja patys. Daugelis perka jau paruoštus kepimui pusgaminius. Plastmasiniai kibirėliai su marinuotais kiaulienos ir vištienos gaminiais – įprasta prekė. Tai kartu puikus būdas prekybininkams pasipinigauti, o kartais ir išvengti nuostolių: pasenusius ir besibaigiančio ar jau pasibaigusio galiojimo mėsos gaminius modernių kulinarijos technologijų ir stebuklingų maisto priedų pagalba paversti kvapniais šašlykais, „šviežiomis“ kaimiškomis dešrelėmis ir kitais laužo gardumynais. Žinia, jog, pavyzdžiui, acte išmirkyta ir ant žarijų apkepta mėsa nebeatrodys pašvinkusi.

REKLAMA
REKLAMA

Tuo tarpu specialios anglys, degieji skysčiai ir kitos priemonės ugniai įkurti sukurtos tam, kad išsikepti šašlyką būtų kuo paprasčiau, pigiau ir greičiau. Tačiau neverta pamirši, jog degiosios medžiagos pagamintos iš įvairių cheminių junginių, kurie degdami išskiria toksiškas dujas. Todėl prisikvėpavus tokių dujų ar kepant mėsą ant anglių, ant kurių užpiltas degusis skystis ne iki galo sudegė, galima ne juokais apsinuodyti. Malkos brangesnės, tačiau kur kas „sveikesnės“. Pačios tinkamiausios – vynuogienojų, tačiau Lietuvoje jos retos, tad puikiai tiks beržo ir klevo, taip pat tinka buko, ąžuolo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Deja, prabudus pavasariui, prabunda ir gyvoji gamta, kuri kelia grėsmę mūsų sveikatai. Tai erkės, kurios atneša žmonėms vieną sunkiausių ligų – erkinį encefalitą. „Erkės, vos nubudusios pavasarį, tampa aktyvios, o ypač lapuočių miškuose. Šiemet erkių aktyvumas gerokai didesnis nei pernai ar užpernai, būtent dėl šilto ir drėgno oro. Žmonės neturėtų pamiršti, kad erkės užuodžia žmogaus prakaitą, tad vykstant į gamtą derėtų pasirūpinti įvairiomis apsaugos priemonėmis“, – sako infekcinių ligų gydytoja Julija Petrina.

REKLAMA

Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, priskiriama didelės erkinio encefalito rizikos teritorijoms. Sergamumas šia liga vienas didžiausių Europoje. Todėl labai svarbu tinkamai apsisaugoti – iškylai gamtoje rengtis šviesesniais rūbais, naudotis repelentais, grįžus namo rūpestingai patikrinti savo kūną, iššukuoti plaukus, nedelsiant išskalbti rūbus, išsimaudyti.

Naudingi patarimai, kaip surengti smagią iškylą be nemalonių pasekmių – šį trečiadienį 22:25 laidoje „Gyvenamoji aplinka. Iškyla gamtoje per PBK.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų