„Asmeninis gyvenimas šiandien – darbas. Skyrybos su Radvilu – praeitis. Į praeitį nesigręžioju. Sutarkime apie Radvilą nekalbėti“, – berte išberia Mia. Taip prasideda mūsų pokalbis.
Vis dėlto žodis po žodžio... Ramią pavasario popietę Mia niekur neskuba ir mes išsikalbame. Ne tik apie jos sėkmę, bet ir apie meilę, išdavystę, tikrus ir netikrus draugus.
Mia
Dainininkės Mios pseudonimas Lietuvoje žinomas nuo 2004 metų. Kas ryškiausiai išliko atmintyje iš tos pradžių pradžios?
Puikiai viską prisimenu. Tai buvo 2004 metų balandžio 18-oji. Tądien, 12 valandą, visos radijo stotys vienu metu grojo mano pirmąją dainą, kurią pavadinau „Kiekvienam“. Kokią radijo stotį įjungtum, skambėjo ta pati daina. Tai buvo kažkas tokio! Pagaliau...
Iš tiesų pradžia buvo labai sunki. Reikėjo išgyventi, dainuoti ir dar dirbti kitus darbus. Atsimenu savo pirmuosius varganus honorarus. Tačiau jau tada galvojau: „Viskas bus gerai.“ Susipažinau su Stano, kurį labai gerbiau ir mylėjau. Dirbau su Egidijumi Dragūnu. Ir tada man visa tai atrodė kažkas tokio, apie ką iki tol galėjau tik sapnuoti.
Sakykite, ar dabar esate laimingesnė nei prieš septynerius metus?
Išsipildė viskas, apie ką svajojau, kai buvau dar penkerių–septynerių metų mergaitė. Esu dainininkė, laidų vedėja, aktorė... Kai paaiškėjo, kad bus filmuojamas serialas „Kas nori nužudyti Mią?“, parėjau namo, atsidariau šampano butelį, įkvėpiau oro ir pagalvojau: „Kokia esu laiminga! Daug laimingesnė nei tuomet, kai man buvo dvidešimt.“ Ne todėl, kad esu žinoma, bet dėl to, kad dirbu savo mėgstamą darbą. Dvidešimties dirbau grožio salone administratore. Tai buvo ne mano darbas. O dabar nedirbu: aš darau tai, ką noriu daryti. Tiesiog kraustausi iš proto dėl savo darbo.
Mia
Visai neseniai iš filmavimo buvote išnešta su neštuvais. Dar anksčiau teko kviesti greitąją dėl baisių galvos skausmų. Tokia sėkmės kaina?
Esu toks pats žmogus ir vaikštau ta pačia žeme. Dirbu ne tiek fiziškai, kiek protiškai. Ir po darbo kuriu dainų tekstus, filmo ir laidų scenarijus. Kartais vos prigulu kelioms valandoms per parą – aišku, kad sveikatai tai kenkia. Tačiau kam tai įdomu? Įdomiau parašyti, kad išvežė su greitąja, išnešė su neštuvais. Arba piktdžiugiškai pastebėti: „Kokios užtinusios Mios akys.“ Įdomiau apipilti purvais...
Apie jūsų gyvenimą kuriamas serialas. Kodėl būtent apie jus?
Juk nebuvo taip, kad vos pradėjus muzikinę karjerą prodiuseris pasiūlė kurti apie mane filmą. Nesakau, kad šiandien esu ta vienintelė, nusipelniusi daugiau už kitus, kad tik mano gyvenimas vertas ekrano. Tačiau sakau: „Kodėl negaliu būti aš?“
Man vis norisi jūsų paklausti apie asmeninį gyvenimą. Juk ką tik išsiskyrėte su buvusiu mylimuoju...
Šiandien gyvenu naują gyvenimo etapą. Daug dirbu. Turiu naują vyrą seriale, o į praeitį nebesižvalgau. Tiesiog nesureikšminu to etapo, kai buvome su Radvilu, nes mano gyvenime būta daug svarbesnių ir gražesnių akimirkų. Daug ramesnių...
Viskas jau pasimiršo?
Būtų kvaila sakyti, kad išsiskyrėme ir viską pamiršau. Taip, viskas dar gyva, ir dar daug kas išliko. Neįmanoma kitaip, bet jaučiuosi gerai. Dar nė vienas dėl to nenumirė.
Prieš porą metų vieno interviu metu man pasakojote apie paslaptingą draugą. Apie jį kalbėjote su užsidegimu, susižavėjimu, kuris į tuometinį jūsų gyvenimą atnešė daug permainų. Iki šiol prisimenu tą pasakojimą, man atrodėte įsimylėjusi. Ar daug kartų mylėjote?
Taip, iš tiesų toks žmogus buvo. Tai buvo pats nuostabiausias žmogus mano gyvenime. Kartu gyvenome gana ilgai, dalijomės bendra buitimi. Santykiai nutrūko, nes išnyko meilė. Pasikalbėjome ir nutarėme viską gražiai užbaigti. Taip ir padarėme. Vis dėlto mudu iki šiol šiltai bendraujame, susitinkame išgerti kavos, susiskambiname. Labai džiaugiuosi, kad santykiai netapo vieši ir mano draugas nėra niekam žinomas.
Iš tiesų mano gyvenime vyrų nebuvo daug. O mylėjau, ko gero, tik vieną kartą. Tačiau visada stengiuosi išlaikyti gerus santykius su tais žmonėmis, kurie ateina į mano gyvenimą. Stengiuosi prisiminti tik gerus dalykus. Ir Radvilui pykčio nebejaučiu. Galiu bendrauti. Bent jau pasakyti: „Labas, kaip sekasi?“
Skyrėtės ir taikėtės, lipdėte ir griovėte. Sakykite, kur dviejų žmonių santykiuose ta riba, kai nebeįmanoma tęsti?
Turbūt kiekvienam ta riba yra skirtinga. Žinau moterų, kurios po pirmos išdavystės, apgaulės, melo antro šanso vyrui nebesuteikia. Esu ne kartą atleidusi. Aš iš tų, kurios suteikia antrąjį šansą, bet kai tai nutinka vėl ir vėl, tęsiasi begalybę kartų, susimąstai: „Kiek galima?“ Žodžiu, santykius su mylimu žmogumi išspaudžiu iki paskutinio siūlelio, o kai pamatau, kad nuo visko pavargau, paleidžiu. Ir tada net nebeskauda. Nebekenčiu ir nebeverkiu, nes būnu prisiverkusi iki tol.
Jūsų meilės ir skyrybų istorija su visomis detalėmis nuskambėjo gana garsiai. Ar nemanote, kad žmonės pamanys, jog Mia eilinį kartą pasidarė reklamą? Ne mažesnė reklama turėtų būti ir Radvilui Bubeliui, sekso pažinčių portalo savininkui ir vakarėlių organizatoriui.
Niekada nenorėjau viešinti savo santykių su Radvilu. Juo labiau nesinorėjo niekam pasakoti apie tai, kad pykstamės – ir ilgokai niekas to net nežinojo. Atvirkščiai, slėpiau, kad nesutariame. Kam pasakoti? Juk visose šeimose žmonės pykstasi ir taikosi. O Radvilas visada norėjo viešumo. Nežinau, kodėl... Galų gale sistema paprasta: užtenka vieną kartą viešai pasipasakoti, o kitą – žurnalistai iš tavęs traukte ištrauks: „Sėsk ir pasakok, jei nepasakosi – patys parašysime.“ Ir taip įsisuki į šią karuselę, kad išlipti nebegali. Mes skyrėmės vos porą kartų. Nebuvo nė vieno mano komentaro, nė vienas žurnalistas man neskambino, tačiau spaudoje tai buvo aprašyta labai plačiai. Mus skyrė ir taikė penkis ar septynis kartus.
Skaudžiausia, kad Radvilas prieš visą Lietuvą mane apšmeižė. Jis pareikė, kad esu jam neištikima. Aš tokia: jei myliu žmogų, esu jam visiškai atsidavusi, bet ne tai svarbiausia. Tokius dalykus du žmonės turi išsiaiškinti tarpusavyje. Iki šiol nesuprantu, kodėl Radvilas kalbėjo su televizija, nors prašiau jo neiti ir nekalbėti.
Taip pat skaudu, kad mane apšmeižė draugė. Seniai žinojau: esi žinoma – žurnalistais nepasitikėk. Bet ši žurnalistė buvo tikra mano draugė, ateidavo pas mane į namus, aš jai ruošdavau vakarienę, mes daug bendravome, daug kur kartu važiuodavome. Ir štai vieną dieną ji įrašo mūsų pokalbį telefonu ir įduoda Kristupo Krivicko laidai...
Natūralu, kad žmonėms tada atrodo: „Ir vėl šita kvailė eina, pasakojasi.“ O kad man ir be pasakojimo skaudu, kad specialiai neinu ir nepasakoju, o viskas vyksta be manęs – kam įrodysi?
Mia
Pasimokėte?
Tikrai taip. Ateityje, kai sutiksiu artimą žmogų, niekam nieko nebeatskleisiu, net jo vardo. Visas mano gyvenimas keičiasi. Dabar jį saugau po devyniais užraktais. Nieko neįsileidžiu: jokių naujų draugų, pažįstamų. Liko tik keli draugai, su kuriais bendrauju. O visi kiti – bendradarbiai, pažįstami. Įsitikinau: kuo žmogus turi daugiau draugų, tuo labiau nukenčia. Kiek gyvenime esu turėjusi draugių, visada susidurdavau su jų pavydu. Merginos man visą laiką pavydėdavo. Negaliu net paaiškinti, ko ir kodėl. O juk visos tos iš piršto laužtos apkalbos kyla iš pavydo.
Dar mano močiutė sakydavo: „Reikia turėti vieną draugą ir net jam visko iki galo nepasakoti.“
Be abejo, sunku, kai nėra kam išsipasakoti, kai niekuo nepasitiki, bet galima išmokti gyventi ir taip. Ateini namo, atsiguli į lovą ir pasikalbi. Su sienom, pagalve...
Kaip į skyrybas reagavo jūsų tėvai?
Tėvai niekada nesikišo į mano asmeninį gyvenimą. Jie nežinojo, kada man gera, kada bloga. Stengiuosi jų neapkrauti tokiais dalykais. Tėvai gyvena savo gyvenimą, aš savo. Radvilo jie nebuvo net matę, nors ir žinojo, kad esu susižadėjusi.
Kas rūpinasi jūsų sūnumi, kai tiek daug dirbate? Gal jo tėtis?
Ne, sūnumi rūpinuosi pati, nors ir tėtis jo neužmiršo. Vis dėlto šeima esame tik aš ir vaikas. Matas – savarankiškas. Jam jau dešimt metų. Trečiokas. Jis mokosi, aš dirbu. Susitinkame vakare, paplepame ir einame miegoti. O iš ryto aš jį nuvežu į mokyklą, iš mokyklos grįžta pats. Visuomet jam palieku valgio, nes pati dar ir gaminu... Aišku, ne visada spėju. Tada užsisakome patiekalų iš restorano „Čili kaimas“. Esame „auksiniai“ klientai. Kartais Matas pats užsisako ką nors pietums. Šiaip vaikų užsakymų restoranas nepriima, bet Mato priima, nes jis visada tvarkingai susimoka.
Dėl sūnaus neturiu jokių problemų. Esame geriausi draugai. Neseniai mokykloje mano vaikas gavo užduotį nupiešti mylimiausią žmogų. Nupiešė mane su gražia suknele, ant kurios užrašė: „Best mom ever“ (liet. „Visų geriausia mama“).
Kaip reagavo sūnus, kai sužinojo, kad vaidinsite seriale? Ir ne bet ką, o save.
Kartais man labai keista, kad jam neįdomu. Neįdomios Lietuvos žvaigždės... Niekada nebūna tokios reakcijos: „O tu matei, ką rodė?..“ Pavyzdžiui, televizoriaus ekrane pasirodo mano atvaizdas, o jo reakcija maždaug tokia: „Na, gerai, tegul rodo...“ Pasakiau, kad filmuojuosi, o jis sako: „Na, gerai, filmuokis...“ Matas viso to nesureikšmina. Toks mamos darbas ir tiek.
Ar tą dieną, kai buvo surengta spaudos konferencija ir paskelbta apie naująjį serialą „Kas nužudys Mią?“, sulaukėte bent vieno skambučio, sveikinimo? Ar kas nors pasidžiaugė su jumis?
Keista... Nebuvo tokio žmogaus. Keista, labai keista, bet galbūt žmonės per daug užsiėmę...
Mia
P. S. Praėjus vos keletui dienų po interviu, internete pasirodė pranešimų, kad Mia ir Radvilas susitaikė. Dainininkė buvo pastebėta oro uoste pasitinkanti iš Tailando ką tik parskridusį buvusį mylimąjį. Po to televizorių ekranuose pasirodė slaptai filmuota medžiaga, kurioje aiškiai matyti, kaip tą patį vakarą naujame Vilniaus klube „Marushka“ Mia ir Radvilas kartu leidžia laiką, net nebandydami slėpti jausmų. Galėjome keisti straipsnio žiūros kampą. Galėjome gaudyti, klausinėti, aiškintis. Tačiau – kam? Naujajame seriale „Kas nori nužudyti Mią?“ dainininkė vaidina save. Tačiau ar ji pati sugebėtų atsakyti į klausimą, kur baigiasi serialas ir prasideda gyvenimas? Ir kuriame jų Vilija Pilibaitytė vaidina labiau? Gal taip, gal – ne. O tai dar labiau intriguoja...
Susiję straipsniai:
Fenotipologas: Mia apsėsta įkyrios idėjos save reprezentuoti
