REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
3
Milgedas Aleksandravičius (nuotr. facebook.com)

2019-ųjų gruodis buvusiam „Patruliui“ Milgedui Aleksandravičiui paženklintas gedulu. Po mįslingos traumos mirė jo mama. 

3

2019-ųjų gruodis buvusiam „Patruliui“ Milgedui Aleksandravičiui paženklintas gedulu. Po mįslingos traumos mirė jo mama. 

REKLAMA

Praėjus kiek laiko po skaudžios netekties, dainininkas atvėrė širdies žaizdas ir papasakojo daugiau apie praradimą.

Milgedo mama Aldona buvo patyrusi insultą, o po jo stipriai pablogėjo sveikata. Todėl nieko nelaukdamas, kartu su broliu, mamą paguldė į prestižinę ligoninę. Tiesa, šioje įstaigoje jos sveikata nė kiek nepagerėjo. Vėliau mamai mįslingai lūžo ranka. Šis lūžis buvo lemiamas jos gyvenime. 

Milgedui buvo įtartina, kaip jo mama galėjo susilaužyti ranką įstaigoje, kurioje ją nuolat slaugo specialistai. Vyras pradėjo ieškoti teisybės teisme, tačiau gautas atsakymas jam neatsakė į jokius klausimus. „Buvo pradėta ikiteisminis procesas. Gavau atsakymą iš policijos, kuri darė ekspertizę. Ten viskas labai įdomiai buvo surašyta. Mat mano mamai ranka sulūžo pati ir tiek žinių. Niekas nekaltas. Taip ir baigėsi ši istorija“, – pasakojo vyras.

Kalbėdamas apie paskutines mamos gyvenimo dienas, jis neslėpė, kad jos buvo itin sudėtingos. „Paskutinės akimirkos buvo labai įtemptos, sveikatos visai nebuvo. Sirgo tikrai stipriai: cukraligė buvo, o ir su regėjimu prastai. Buvo žiauru žiūrėti į žmogų. Matai, kad negali niekuo padėti. Ji gulėjo kančiose ir skausmuose. Nežinau, už ką ji tiek kentėti turėjo“, – teigė pašnekovas.

REKLAMA
REKLAMA

Milgedas tikino, kad dabar yra šiek tiek lengviau: „Dabar galiu pasakyti, kad ant širdies yra lengviau. Nieko negali padėti... Rūpinosi ja geriausi daktarai geriausiose ligoninėse... Kur ji tik nebuvo gydoma ir slaugoma. Bet paskutinėmis dienomis buvo žiauru. Sulūžo ranka. Šis lūžis mano mamą ir nuvedė anapilin. Prieš tai ji dar judėjo, vaikščiojo pas kineziterapeutus. Ji nors šiek tiek galėjo judėti, o paskui – lovos režimas. Koks gyvenimas, kuomet negali net pats atsigerti vandens? Buvo žiauru žiūrėti.“

REKLAMA

Anot pašnekovo, jam nereikėjo jokių pinigų už patirtą mamos traumą. Jis tik norėjo vieno, kad mama būtų tokia, kokia buvo prieš lūžį: „Norėjau, kad mano mamą bent atstatytų į tokią padėtį, kokioje ji buvo prieš lūžį. Tiems žmonėms tik pinigai galvoje. Tos neteisybės pilna...“

Praėjus kiek laiko po artimo žmogaus praradimo, vyras prisiminė, kokia mama buvo anksčiau ir dabar ją mini tik geriausiu žodžius.

„Mama visada manęs laukdavo, paskambindavo... Ji buvo nuostabi mama, kuri mane užaugino ir išmokė. Šilčiausi prisiminimai apie mamą, kuriai jau nebepaskambinsiu. Ji nemokėjo niekuomet pasakyti „ne“. Niekada nepraeidavo pro šalį, visuomet padėdavo. Širvintų rajone buvo tarybos narė. Aktyvus žmogus. Daug kam padėjo. Ji elgėsi taip, kaip norėjo, jog su ja elgtųsi. Tai buvo jos kredo. Dabar pastebėjau, kad tai tapo ir mano kredo. Gal nukenčia žmogus, kuomet nepasako „ne“, bet tai jau it įskiepyta. Ji buvo labai nuoširdi, dabar ir aš su tomis mintimis gyvenu. Šypsena ir geri darbai tikrai persiduoda ir man“, – prisiminimais dalijosi pašnekovas.

REKLAMA
REKLAMA

Kalbėdamas apie paskutinį pokalbį su mama jis prisiminė, kad iš jos išgirdo vieną frazę, kuri jo galvoje įstrigusi ligi šiol: „Paskutinėmis akimirkomis jai buvo labai sunku. Todėl kalbos buvo tokios buitinės. Pamenu, ji man liepė su broliu laikytis kartu. Paskutiniu metu jai buvo labai sunku, todėl nuo dūšios daug nebendravo. Vargšė mano mama...“

M. Aleksandravičius tikino, kad laikas labai greitai bėga, todėl svarbu kuo daugiau jo praleisti su šeima. „Visada galvoji, kad viską spėsi pasakyti... Gal dar palauks žmogus, bet iš tikrųjų, laikas labai greitai bėga. Gal per mažai pabuvau su mama per tuos skubėjimus ir lėkimus. Visuomet stengdavausi kuo daugiau laiko leisti su ja. Kiekvieną savaitgalį vykau pas ją. Dabar galvoji, kad gal buvo galima daugiau laiko su ja praleisti.  Palinkėčiau visiems daugiau leisti laiko su šeimomis. Visada per anksti būna išėjimas... Kad ir kaip bebūtų, bet gyvenimas diktuoja savo sąlygas. Žmogus bėga, bėga... Atsisuka ir kažko jau nebėra, kažkas prarasta. Labai liūdna“, – sakė vyras.

Nepaisant to, kad jis mamos neteko daugiau nei prieš metus, tačiau vis dar sunkiai su tuo susitaiko: „Man vis dar norisi paskambinti mamai, bet pagaunu save, kad taip jau nebegali būti. Anksčiau skambindavau mamai labai dažnai. Buvo nuolatinis bendravimas. Stengdavausi palaikyti ryšį.“ 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų