Šokiruojantys faktai apie povandeninio laivo „Kursk“ tragediją: juosta atims žadą

2000-aisiais didžiulis sprogimas sudrebino branduolinio povandeninio laivo „Kursk“ denį, pasmerkdamas myriop visus įgulos narius. Laivas nuskendo Barenco jūroje, dalyvaudamas Rusijos šiaurinio laivyno pratybose. Tarptautinė gelbėtojų komanda ėmėsi jūreivių gelbėjimo plano, tačiau nesugebėjo laiku pasiekti jų.

„Kursk“ (nuotr. Vida Press)

Naujausią šio laivo katastrofą nušviečiantį filmą „Kurskas“ (angl. „Kursk“, 2018) Lietuvos žiūrovai gali pamatyti vaizdo transliacijų internetu platformoje tvplaypremium.lt, bet prieš tai – keletas šokiruojančių faktų apie laivo tragediją.

1. Iš pradžių karinio Rusijos laivyno atstovai nesuprato, kad laivas nuskendo, tad gelbėjimo darbai nebuvo pradėti artimiausias 6 valandas nuo katastrofos pradžios. Dar po penkių valandų situacija buvo paskelbta ekstremalia, todėl nuo nelaimės pradžios praėjus net 11 valandų visi įgulos nariai buvo mirę.

2. Visi 118 laive buvusių žmonių oficialiai buvo paskelbti mirusiais po nesėkmingų dviejų savaičių trukmės gelbėjimo operacijų.

3. Iš pradžių Rusijos vyriausybė tikino, kad „Kurskas“ Barenco jūroje susidūrė su kitu jį nuskandinusiu laivu. Vėliau tikino, kad visi laive buvę žmonės žuvo iškart, tačiau narai rado įrodymų, kad 23 jūreiviai išgyveno sprogimus ir laive praleido bent keletą valandų.

4. Tik pradėjęs eiti prezidento pareigas Vladimiras Putinas, įvykus tragedijai atostogavo Juodosios jūros kurorte ir neskubėjo grįžti į Maskvą. Tai jis padarė tik rugpjūčio 19 dieną, kuomet kreipėsi į tautą sakydamas, kad viltys išgelbėti „Kursko“ įgulos narius išblėso. Pirma didelė krizė jam einant šias pareigas buvo plačiai kritikuojama.

REKLAMA

5. Rusijos sprendimas nepriimti jokios užsienio šalių pagalbos per pirmąsias, kritiškiausias katastrofos dienas buvo plačiai kritikuojamas kaip pagrindinė klaida, lėmusi likusių gyvų įgulos narių žūtį.

6. Nuo pat pirmųjų katastrofos akimirkų ją detaliai nušvietė užsienio šalių žiniasklaida, tačiau „RIA Novosti“ paskelbtoje tragedijos ataskaitoje praleisti tie patys faktai, apie kuriuos Rusijos valstybinei žiniasklaidai buvo draudžiama kalbėti įvykus nelaimei. Esminis neatitikimas – praleista informacija apie JAV, Jungtinės Karalystės, Norvegijos ir Nyderlandų siūlymus padėti, kuriuos Rusija tiesiog atmetė. Norvegija teigė, kad Rusijos vyriausybė net neatsakė į pagalbos siūlymą.

7. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmą kartą povandeninio laivo katastrofą pakomentavo tik rugpjūčio 16 dieną. Su žuvusių įgulos narių artimaisiais jis susitiko tik rugpjūčio 22-ąją, po katastrofos praėjus dešimčiai dienų.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų