Pastaraisiais metais žiemos buvo šiltesnės, nei įprasta. Šaltų dienų pasitaikydavo, bet jos nebuvo tokios dažnos, kaip anksčiau. Kuomet temperatūra yra šiltesnė – ir sniego negali būti daug.
Viskas dėl klimato kaitos
Pasaulis kalba apie klimato kaitą, kurią sukelia žmogaus veikla, kalba apie ledynus, kurie nenumaldomai tirpsta, apie šiltnamio efektą. Gali pasirodyti, kad Lietuvos tai neveikia, tačiau, iš tikrųjų, mūsų žiemos ir jų nepastovumas yra tikrų tikriausias klimato kaitos padarinys.
„Reiktų atkreipti dėmesį į klimato kaitą ir kaip viskas keičiasi. Bendra žiemos tendencija yra tokia, kad sniego Lietuvoje iškrinta vis mažiau ir dienų kuomet viskas pasidengia sniego danga mažėja. Ankščiau, prieš 10-15 metų, sniegas išsilaikydavo kažkur nuo rudens iki pavasario pradžios. O dabar savaitę – dvi pabūna sniegas ir vėl nutirpsta“, – minėjo Vilniaus universiteto klimatologijos katedros specialiste Lauryna Šidlauskaitė.
Klimato kaitos įtaką mūsų žiemoms pastebi ir kiti klimatologai. Per 50 metų, dienų kuomet Lietuvą nuklodavo sniegas, sumažėjo dešimčia.
„Per 50 metų, nuo praeito amžiaus vidurio, dienų su sniego danga sumažėjo apie dešimčia. Ko gero paprasčiausias ryšys būtų toks, kad vyksta klimato kaita, temperatūra kyla ir Lietuvoje, o žiemos laikotarpis yra būtent tas, kai temperatūra kyla labiausiai. Todėl išryškėja tiesioginis ryšys, jog mažėjant neigiamos temperatūros dienų skaičiui, mažėja dienų su sniego danga skaičius“, – kalba dr. Donatas Valiukas.
Kiti metų mėnesiai paveikiami mažiau.
„Labiausiai, bendram metų šilumos klimato kilimui įtakos turi žiemos sezono svyravimai, nes žiemos būna anomalios. Jų temperatūra dažnai nukrypsta nuo normos“, – minėjo Gintautas Stankūnavičius.
Nuolatinė sniego danga formuojasi po Kalėdų
Sniegas, kuris vos pasnigus nenutirpsta, pradeda formuotis jau po Kalėdų, arba per Naujuosius metus.
„Pagal daugiametes tendencijas sniego danga Lietuvoje pradeda formuotis jau po Kalėdų. Nes pastovi sniego danga turi išsilaikyti“, – mini D. Valiukas.
„Paskutiniais metais toks rimtesnis sniegas būna tik per Kalėdas, o gal ir per naujuosius metus“, – mini L. Šidlauskaitė.
