Remigijus RAINYS
Kasmet rugpjūčio penkioliktą Krekenavos miestelio (Panevėžio rajonas), šiaip jau priskaičiuojančio apie du tūkstančius miestelėnų, gyventojų skaičius bent jau padvigubėja, jei ne patrigubėja, mat į svarbiausiais laikomus Žolinės ar kitaip Švenčiausios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų atlaidus suplūsta ne tik dauguma dekanatinės bažnyčios parapijiečių, bet ir tėvų ar brolių ir seserų, taipogi pusbrolių ir pusseserių aplankyti sulekia po visus Lietuvos kampelius išsiblaškę buvę krekenaviškiai. Žolinės tapo savotišku giminių, paprastai gausiau besusirenkančių tik per laidotuves, suvažiavimu ir šeimininkai tam ruošiasi iš anksto. Kas pasidaro skanaus naminio alaus, nors, anot jau dvidešimt penkis metus Krekenavoje gyvenančio seniūno Jono Ulio, šį meną išmanančių aludarių likę labai nebedaug, mat šiose apylinkėse nuo seno labiau buvo vertinama šalta degtinėlė ir matyt todėl, skirtingai nei Pasvalio rajone, nėra nei vieno naminio alaus bravorėlio, kas išsikepa naminės duonos, nors tokios pat ar dar gardesnės net 5 tonas per parą iškepa vietos verslininkai Audronė ir Albinas Kisieliai, kas pričirškina visokiausių naminių patiekalų ar paprasčiausiai nusiperka Krekenavos agrofirmos gaminamų kulinarijos stebuklų. Taigi, per žolines į Krekenavą skuba kas pėsčias, kas važiuotas, o kad atvažiuoti galėtų visi norintys keleivių pervežėjai padidino reisų skaičių. Vien iš Panevėžio atlaidų dienomis papildomai kursuoja keturi mikroautobusai.
Šiaip jau daugiau tikinčiųjų kasmet sutraukia Žolinės atlaidai Pivašiūnuose, Alytaus rajone, nors krekenaviškiai atakakliai tvirtina, kad jų atlaidai patys svarbiausi ir šiemet ko gero jie teisūs, nes vietos Švenčiausios Mergelės Marijos ėmimo dangun bažnyčiai sukako 100 metų. 1901 metais vyskupo deleguoto kanauninko Chodoravičiaus pašventinta bažnyčia garsi Švč. Marijos paveikslu, kuriam savo eiles paskyrė 1915 - 1918 metais čia gyvenęs Maironis. Poetas rašė: "Mylimoji Karaliene/ Viešpatie dangaus,/Neapleiski čia, ant žemės,/ Vargstančio žmogaus!" Dabartinė, du po 56 metrų aukščio bokštus turinti bažnyčia jau trečioji per penkis šimtus metų opriskaičiuojančios parapijos istorijoje. Pasak padavimo važiuodamas pro kapinaitėse karmelitų ordino vienuolio savo mirusiai motinai pagerbti pastatytą koplytėlę, kažkoks turtingas ponas išvydo nuostabaus grožio Švč. Mergelę Mariją, kuri jo akivaizdoje pakilo dangun. Regėjimo sujaudintas keleivis nutarė Marijos garbei čia pastatyti bažnyčią. Turtuolio pavardės niekas neatsimena, tačiau istoriniuose šaltiniuose nurodomą, kad pirmąją parapinę bažnyčią Krekenavoje pastatė Rodų dvaro savininkai broliai Stanislovas ir Aleksiejus Visgirdavičiai drauge su Margarita Bendoriene ir jos sūnumi Florijonu.
Šimtmečio iškilmingasias pamaldas daugiau kaip aštuoniolika metų Krekenavoje klebonaujančiam Petrui Būdriūnui padėjo atlaikyti Panevėžio vyskupas Juozas Preikšas ir bene dešimt į iškilmes pakviestų kunigų. Bene šimto vaikų procesijoje vyravo atvykėliai iš Panevėžio: angeliukai, nešę dešimt dievo įsakymų, stropiai vykdė procesiją tvarkiusių vienuolių nurodymus, gražiai pasipuošusių mergaičių rankose margavo įvairiaspalvių gėlių puokštės, perpintos sunokusiomis javų varpomis. Lauko gėlių vainikus savo galvas papuošė ir būrelis jaunų piligrimių, juos pynusios šalia šurmuliuojančio kermošiaus.
O pro kermošių, kuriame bent kiek pasipelnytį tikėjosi bene šimtas leidimus prekybai išsipirkusių prekeivių, praeiti nenusipirkus bent tradicinio "kermošinio saldainio", apvynioto įvairiaspalviais popierėliais, buvo išties sunku, juolab, kad ir kainos per daug "nesikandžiojo" ir pasirinkimas buvo gausus. Patys ilgiausi saldainiai kainavo vieną - du litus, o trumpesnių galėjai įsigyti net po tris už litą. Saldainiai patiko ir mažajam Švedijos piliečiui Ryčiui Paškevičiui, jaukiai įsitaisiusiam ant senelio Jono Čeplio rankų. Švedijoje gimęs mulačiukas į Lietuvą atvyko vos dviejų savaičių ir gyvena čia su mama, mat jo tėvelis, Nigerijos pilietis, iš švedų spaudos apie lietuvaičius susidarė labai nekokią nuomonę ir bijo atvažiuoti į Lietuvą, "kad nebūtų užmuštas". Anot senelio, mažylis jau taria net keturiasdešimt penkis lietuviškus žodžius ir dar kelis moka angliškai. O lietuviukai kišo burnon ir čiulpė įvairiausius karamelinius gaidelius, katinėlius, širdeles ar laikrodėlius, tampė tėvus už rankovių ir reikalavo nupirkti gausiai siūlomus minkštus žaislus.
Šventoriuje vis daugėjo šeimų, kurių kostiumuotos galvos oriai sveikinosi su pažįstamais, braukdami nuo kaktų prakaitą, tačiau nė neketindami nusivilkti, matyt, labai retai užsivelkamų švarkų, ar bent kiek atlaisvinti tamsių kaklaraiščių mazgų. Jaunimas vilkėjo kiek demokratiškiau, o jau moterys ir panelės suvis demonstaravo paskutines Krekenavos, Panevėžio ar "dolerinių parduotuvių" madas. Nekantruolės savo garderobą galėjo pasipildyti iš aikštės savo prekes tiesiog ant išsidėliojusių padevėtų rūbų prekeivių. Atrodo, jog "rūbų iš Vakarų Europos" pardavėjai tampa neatsiejama mūsų miestelių švenčių ir kasdienybės dalimi. Iš margos minios labai išsiskyrė procesijoje dalyvavusios tautiniais rūbais pasidabinusios moterys. Įdienojus vis daugiau vyriškių išdrįso aludėje pasilepinti vienu kitu bokalu tikrai pigaus ir smagiai galvelę apsukančio pasvalietiško alaus. Čia sutiktas buvęs krekenaviškis Arvydas, tikino, jog žmoną paliko prekiauti kermošiuje, o pats su vaikystės draugais švenčia savo keturiasdešimt antrąjį gimtadienį.
Atlaidų ir bažnyčios šimtmečio proga Krekenavoje atidarytos net dvi didelio susidomėjimo sulaukusios foto parodos. Viena apie bažnyčios istoriją, o kita apie miestelio gyvenimą 1920 - 1945 metais. Pastarojoje apsilankė net ištisos kartos, mat dokumentinėse fotografijose daug kas atpažino savo tėvus ir senelius. Pensininkas Vitoldas Nedzviega (71 m.) savo tėvą Kazimierą, tais laikais dirbusi malkų sandėlio vedėju, atpažino grupinėje miškininkų fotografijoje ir parodė savo sūnui Arūnui, bei anūkui Benui. Kelias dienas trūkusiuose atlaiduose netrūko kultūrinių renginių. Žolinių išvakarėse koncertavo jumoro grupė "Ambrozija" su garsiaisiais "Nosies" personažais, o miestelio aikštėje iki paryčiu vyko gegužinė. Nors keturi vietos policijos nuovados pareigūnai sulaukė dvigubai gausesnės kolegų pagalbos iš Panevėžio rajono policijos komisariato, tačiau jokių rimtesnių teisėtvarkos pažeidimų nebuvo. Kitą dieną, po sumos, estradoje pasirodė Rokiškio, Baisiogalos, Velžio ir Krekenavos kaimo kapelos. Pasididžiavo ir koncertuoti neatvyko tik kapelija iš Kėdainių. Na o vakare, savo gerbėjus nudžiugino "Dinamika". Remėjų dėka koncertas buvo nemokamas ir sutraukė galybę žiūrovų.
