Graikų legendos, esą senovės spartiečiai nuo uolų numesdavo silpnus ir nesveikus naujagimius, archeologiniai kasinėjimai nepatvirtino, pirmadienį pranešė tyrėjai.
Daugiau kaip penkerius metus tyrus žmonių palaikus, paimtus iš duobės, į kurią senovės graikai sumesdavo aukojimų likučius, nustatyta, kad visos aukos buvo suaugę asmenys, nuo 18 iki 35 metų amžiaus, teigė Atėnų Medicinos fakulteto antropologas Theodoros Pitsios (Teodoras Picijas).
"Šioje vietovėje vis dar buvo kaulų, bet ne naujagimių", - teigė T.Pitsios.
Žmonių palaikų mėginiai buvo paimti iš duobės dugno Taigetės kalno papėdėje netoli dabartinio Spartos miesto.
"Veikiausiai tai tik mitas. Senovės šaltiniai, liudiję tokią praktiką, buvo reti, vėlyvi ir netikslūs", - abejojo jis pasakojimais apie naujagimių žudymą.
Norėdamas pabrėžti karingą senovės spartiečių gyvenimo būdą, šią legendą pirmajame mūsų eros šimtmetyje išplatino istorikas Plutarchas.
Anot T.Pitsios, visi tirti kaulai yra 46 vyrų, gyvenusių penktajame ir šeštajame šimtmetyje prieš Kristų. Tai patvirtina senovės pasakojimus, kad spartiečiai į tarpeklį nustumdavo kalinius, išdavikus ir nusikaltėlius.
Šie rezultatai taip pat nušviečia vieną epizodą, buvusį per antrąjį karą tarp Spartos ir Mesenijos - įtvirtinto miesto-valstybės, nepriklausiusios Spartai, kai spartiečiai nugalėtą Mesenijos didvyrį Aristomeną ir 50 jo karių numetė nuo uolos į duobę, pridūrė jis.
