Svarbiausi įvykiai Ukrainoje:
20:21 | Zelenskis apie naujas sankcijas: „Nė vienas teroristų bendrininkas neišvengs atsakomybės“
Komentuodamas šiandien Rusijos bendrovėms ir pareigūnams įvestas sankcijas, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos taryba tęs šį darbą, todėl joks teroristų bendrininkas neišvengs atsakomybės, skelbia „Unian“.
V. Zelenskis tai pasakė per tradicinį vakarinį vaizdo kreipimąsi. Prezidentas pridūrė, kad kalbama apie valstybės agresorės ir jos karinio-pramoninio komplekso pareigūnus, ypač šimtus įmonių, taip pat kolaborantus.
„Kalbame apie daugiau kaip 650 naujų asmenų, kuriems taikomos sankcijos. SNBO tęs šį darbą. Ir nė vienas iš tų, kurie padeda teroristams, dirba jiems, tiekia ar gamina ginklus terorui, – nė vienas neišvengs atsakomybės“, - pabrėžė V. Zelenskis.
Ukrainos vadovas pažymėjo, kad teroro bendrininkų blokavimas, teroristinės valstybės izoliavimas, jos pralaimėjimas ir teismai - tai, kas laukia visų, kurie pradėjo ir vykdo karą prieš Ukrainą ir tarptautinę tvarką.
19:50 | Rusijoje netoli sienos su Ukraina degė paukštynas
Rusijoje, netoli sienos su Ukraina, užsidegė Miratorgos paukštynas, įsikūręs Briansko Uruchės kaime, skelbia „24tv.ua“.
Rusijos telegramų kanalų duomenimis, įvykio vietoje dirbo 8 ugniagesių automobiliai. Rusai dėl gaisro kaltina Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.
Nuo 19.00 val. gaisras buvo lokalizuotas. Darbas gamykloje tęsiamas, o gaisro priežastis nustatys inspekcija.
Nuo ko kilo gaisras kol kas nieko nežinoma, todėl gali būti, kad per gaisrą nukentėjo gamyklos darbuotojai. Tačiau tikslios informacijos apie jų buvimą darbo vietose nėra.
Socialinėje žiniasklaidoje pranešama, kad gaisro dūmai pasklido šimtus metrų.
17:30 | Rusų publicistas: pasiektas svarbus lūžis, Putinas užsimena apie pasidavimą
UNIAN šeštadienį pasidalinta antraštė skelbia, kad „Putinas paprašė pasigailėjimo pirmąjį kartą“. Būtent tokia prielaidą daro rusų publicistas Andrejus Piontkovskis.
„Karo nusikaltėlis [Putinas] paprašė gailesčio pirmąjį kartą. Kaip kitaip interpretuoti šią nuostabią teksto ištrauką, kurią įgarsino Lukašenka: „Kariai abiejose pusėse nesupranta, dėl ko jie kovoja“.
Kaip jie negali suprasti, dėl ko jie kovoja? O kur demilitarizacija? Ir ką – karys Putinas irgi nesupranta, dėl ko jis kovoja? Tai labai svarbus lūžis“, – svarstė politologas.
A. Piontkovskis taip pat atkreipia dėmesį, kad Vašingtone tokie pareiškimai suvokiami taip: „Putinas desperatiškai prašo paliaubų. Iš esmės, tai yra pirmieji kalbos juodraščiai apie pasidavimą. Pasirodo, kad abiejų valstybių gyventojai, kariai, nesupranta, dėl ko jie kovoja. Klausite, kodėl juos išsiuntėte į šį karą?“
Taigi, pasak A. Pionatkovskio, visa tai primena žmogaus, apimto nevilties, prieblandos būseną Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo išvakarėse pavasarį.
16:51 | Rusijos pirmininkavimas JT Saugumo Tarybai yra pasityčiojimas – D. Kuleba
Urainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba šeštadienį pareiškė, kad Rusijos pirmininkavimas Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai balandį yra pasityčiojimas iš visos tarptautinės bendruomenės.
„Raginu dabartines JT Saugumo Tarybos nares užkirsti kelią bet kokiems Rusijos bandymams piktnaudžiauti pirmininkavimu“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė A. Kuleba pirmąją mėnesio, kurio metu Rusija rotacijos tvarka pirmininkaus šiai institucijai, dieną.
15:59 | Rusų žurnalistas: elitas jau ruošiasi „gyvenimui po Putino“
Rusų opozicionierius sako, kad Kremliaus elitas jau dabar pradėjo ruoštis „gyvenimui po Putino“.
Kaip rašo UNIAN, rusų žurnalistas, opozicionierius Igoris Jakovenko sako, kad šalyje iš viso jau sukurta daugiau kaip 30 privačių karinių bendrovių, o jeigu kas nors iš tiesų bus pasiryžęs nuversti diktatorių Vladimirą Putiną iš posto, tai bus padaryta kitu keliu – neatmetama, kad kils riaušės, susirėmimai.
„Tam tikru momentu, kai rusų karinės pajėgos patirs didelių pralaimėjimų [karo fronte], saugumo tarnybos susilpnės, o tada ir prasidės neramumai Rusijoje.
Jau šiandien kariuomenė privatizuojama, tai yra jau dabar sukurta daugiau kaip 30 privačių karinių bendrovių. <...> Tai pasiruošimas gyvenimui po Putino“, – kalbėjo jis.
Pasak I. Jakovenko, Rusijos elito atstovai jau dabar yra pasirengę pradėti mafijos karą dėl teritorijų ir turto šalies teritorijoje.
„Nėra prasmės gyventojams skirti finansų, kad jie pradėtų maištauti, nes ginkluotus asmenis gali nugalėti tik kiti apsiginklavę asmenys, o gyventojai nėra ginkluoti“, – svarstė jis.
15:22 | Karo fronte žuvo kikbokso čempionas
Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą toliau reikalauja žmonių gyvybių. Šįkart mūšio lauke žuvo keturis kartus kikbokso pasaulio čempionas Vitalijus Merinovas.
Sportininkas Ukrainą gynė nuo pat pirmosios Rusijos invazijos dienos ir buvo pašautas. Išsigydęs jis vėl grįžo į frontą. Deja, V. Merinovas pastarosiomis savaitėmis vėl buvo sužeistas. Dėl patirtų sužalojimų jo gyvybė ligoninėje užgeso kovo 31 d. V. Merinovas su žmona augino dvejų metų dukrytę.
🕯️ Four-time world kickboxing champion Vitaly Merinov gave his life for Ukraine
— NEXTA (@nexta_tv) March 31, 2023
Vitaly Merinov went to war on the first day of the full-scale Russian invasion. During one of the fights he received a gunshot wound to the leg and after recovery he returned to the front to defend… pic.twitter.com/YAIDyOlEv0
14:49 | Kyjivas iš Lenkijos užsisakė 100 šarvuočių – Lenkijos premjeras
Ukraina užsakė 100 universalių Lenkijoje pagal Suomijos licenciją gaminamų šarvuočių „Rosomak“, šeštadienį pranešė Lenkijos ministras pirmininkas.
„Pristatau vakar (Ukrainos) ministro pirmininko Denyso Šmyhalio pateiktą užsakymą 100 „Rosomak“, kurie bus pagaminti čia“, – lankydamasis „Rosomak“ gamykloje Lenkijos pietuose esančiame Silezijos Semianovicų mieste sakė Mateuszas Morawieckis.
Jis teigė, kad užsakymas bus finansuojamas iš Europos Sąjungos Lenkijai skirtų pinigų ir JAV lėšų, kurias gavo Ukraina, tačiau nepateikė išsamios informacijos ar bendros sutarties kainos.
Nuo tada, kai 2022-ųjų vasarį Rusija įsiveržė į provakarietišką kaimynę, Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės Ukrainai suteikė daugybę lėšų ir ginkluotės.
„Rosomak“ yra daugiafunkcinis šarvuotasis transporteris, pagamintas pagal Suomijos bendrovės „Patria“ licenciją.
13:11 | Įspėja apie grėsmę: Rusija gali smogti bet kurią minutę
Ukrainos Pietų karinės operatyvinės vadovybės atstovė Natalija Humeniuk sako, kad grėsmė, jog Rusija paleis raketų virtinę, gerokai išaugo.
Nors Rusija iš pradžių sumažino dislokuojamų laivų skaičių Juodojoje jūroje, dėl pasikeitusių oro sąlygų okupantai vėl didina pajėgas.
„Audra jūroje nurimo, todėl priešas formuoja laivų grupę, ypač padaugėjo laivų, galinčių nešti raketas. Šiuo metu pastebimi trys laivai, galintys nešti raketas. Du iš jų matomi jūroje, dar vienas – povandeninis.
Šiuo atveju „Kalibr“ salvė iš viso gali siekti 20 raketų. Ir tikėtina, kad šis [sparnuotųjų raketų skaičius] didėja, todėl rizika [sulaukti smūgio] yra labai didelė“, – kalbėjo ji.
Ukrainos atstovė taip pat pastebėjo, kad nors dabar sekama rusų laivų judėjimas ir lėtas, tačiau situacija gali keistis dinamiškai.
Be to, užsimenama, kad Ukrainos gynėjų pastangos išvalyti priešo pozicijas kairiajame krante yra produktyvios, mat rusų pajėgoms sudėtinga naudoti artilerijos ginklus, todėl jie bando smogti iš oro.
„Dėl mūsų pastangų [rusų kariai] prarado daug amunicijos sandėlių ir šiuo metu patiria tam tikrą sviedinių trūkumą“, – kalbėjo N. Humeniuk.
12:47 | Okupantai smogė Sumų regionui
„Ukrinform“ skelbia, kad Rusijos kariuomenė šeštadienį smogė Sumų regionui.
Šią žinia patvirtinto Sumų regiono karinės administracijos atstovai.
Priduriama, kad rusai, pasinaudodami artilerija, iš viso sudavė 4 smūgius.
12:39 | Per parą – 630 nukautų rusų karių
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas paskelbė naujausią informaciją apie Rusijos kariuomenės patiriamus nuostolius karo fronte.
„Obozrevatel“ rašo, kad nuo Rusijos pradėtos karinės invazijos pradžios iš viso buvo nukauta daugiau kaip 173 900 rusų karų, be to, okupantai prarado tūkstančius karinės technikos.
Skelbiama, kad vien per pastarąją parą Ukrainos gynėjams pavyko nukauti 630 rusų karius. Taip pat rusų kariuomenė prarado 1 tanką (3 616 iš viso – red. past.), 4 šarvuotas kovos mašinas (6 981), 8 artilerijos sistemas (2 683) ir kitos karinės įrangos.
11:37 | JT Saugumo Taryba susirūpinusi dėl Rusijos branduolinių ginklų Baltarusijoje
Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje penktadienį vyravo susiskaldymas – Vakarų šalys reiškė susirūpinimą dėl Maskvos plano kaimyninėje Baltarusijoje dislokuoti taktinius branduolinius ginklus, o nuolatinė Tarybos narė Rusija atkakliai gynė savo poziciją.
Savo ruožtu Kinija ir Brazilija susirinkime, skirtame aptarti Rusijos prezidento Vladimiro Putino kovo 25-osios pranešimą, pasmerkė branduolinių ginklų platinimą apskritai.
„Tai dar vienas smūgis ginklų kontrolės sistemai, strateginiam stabilumui Europoje ir tarptautinei taikai bei saugumui“, – sakė Prancūzijos ambasadorius JT Nicolas de Riviere'as per susitikimą, kurio paprašė Ukraina.
„Aiškiai pasakysime: jokia kita šalis nekėlė branduolinio ginklo panaudojimo šiame konflikte perspektyvos“, – sakė Jungtinės Karalystės ambasadoriaus prie JT pavaduotojas Jamesas Kariuki, turėdamas omenyje Maskvos karą Ukrainoje.
„Niekas nekelia grėsmės Rusijos suverenitetui“, – pridūrė jis ir pasmerkė V. Putino pareiškimą kaip „naujausią jo bandymą įbauginti ir daryti spaudimą“.
„Tai neveikė ir neveiks. Mes ir toliau remsime Ukrainos pastangas apsiginti“, – sakė J. Kariuki.
Tačiau Rusija laikėsi pozicijos, kad nėra jokio skirtumo tarp to, ką ji ketina daryti Baltarusijoje, ir to, kad NATO dislokuoja amerikiečių branduolinius ginklus Europoje.
Vakarų sąjungininkai šią analogiją pavadino klaidinančia.
Tuo metu Kinija ir Brazilija įspėjo apie branduolinių ginklų platinimo pavojų iš esmės.
„Dvi netiesos nesudaro tiesos“, – sakė Brazilijos ambasadorius Ronaldo Costa Filho.
09:38 | ISW įvertino A. Lukašnekos skambius pareiškimus.
Analitikai įvertino Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos išsakytus pareiškimus, kurie dar kartą paliudijo šalies priklausomybę nuo Rusijos.
JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai sako, kad A. Lukašenka grindžia tą patį naratyvą, kad valdoma valstybė neva tapo Vakarų hibridinio karo taikiniu nuo pat 2020 metų.
Kiek anksčiau jis taip pat teigė, kad sprendimus A. Lukašenka priima kartu su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu. Be to, užsiminta ir tai, kad neva Rusijos kariai, dislokuoti Baltarusijos teritorijoje, yra kontroliuojami ir treniruojami baltarusių karo vadų.
Tačiau ISW analitikai svarsto, kad tokius skambius pareiškimus A. Lukašenka vykdo, nes tarsi nori parodyti Baltarusijos išsaugotą suverenumą, taip pat siekiama pasinaudoti ir informacine įtaka, kuria siekiama, kad V. Putinas išvestų savo kariuomenę iš šalies pasibaigus Rusijos invazijai Ukrainoje.
Taigi A. Lukašenka tokiu būdu taip pat tarsi nuslepia, kad Rusija iš tiesų turi galių kontroliuoti diktatoriaus veiksmus.
Autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka penktadienį pareiškė, kad yra pasirengęs savo šalies teritorijoje priimti Rusijos strateginių branduolinių ginklų.
Jo sąjungininkas, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savaitgalį paskelbė planus dislokuoti Baltarusijoje taktinių branduolinių ginklų.
„Jei reikės, Putinas ir aš nuspręsime čia dislokuoti, jei bus būtina, strateginių ginklų“, – pareiškė A. Lukašenka, turėdamas galvoje tolimojo nuotolio raketas.
„Imsimės visko, kad apgintume savo šalis, savo valstybes ir savo žmones“, – per televiziją kreipdamasis į šalies gyventojus sakė jis.
Antradienį Baltarusija paskelbė, kad esą dėl beprecedenčio Vakarų spaudimo yra priversta leisti Rusijai dislokuoti jos teritorijoje branduolinių ginklų.
08:49 | JAV gali paskelbti naują pagalbos paketą Ukrainai
JAV kitą savitę gali paskelbti naują, 2,6 mlrd. JAV dolerių vertės, pagalbos paketą Ukrainai, skelbia „Reuters“ naujienų agentūra.
Teigiama, kad tai „Reuters“ papasakojo trys JAV pareigūnai.
Pastebima, kad 2,1 mlrd. JAV dolerių vertės paketas būtų finansuojamas iš Ukrainos saugumos pagalbos iniciatyvos, t.y. ginklai būtų užsakomi iš gamintojų, o JAV kariuomenės atsargos liktų nepaliestos.
Remiantis naujienų agentūrą, Ukrainai galėtų būti perduodami šaudmenys, papildomos NASAMS oro gynybos sistemų sviedinai, galbėjimui skirtos karinės transporto priemonės, radarai ir kita įranga.
Tiesa, pastebima, kad planas, kokia įranga turėtų būti perduota Ukraina, dar gali kisti. Apie naująjį pagalbos paketą JAV turėtų paskelbti pirmadienį.
08:06 | JAV kariuomenės atstovas: Ukrainos tikslas yra labai sudėtingas
JAV kariuomenės Jungtinio pajėgų štabo vadas Markas Milley prasitarė, kad Ukrainos pergalė prieš Rusijos kariuomenę šiemet yra mažai tikėtina, rašo „Ukrainska Pravda“.
Tiesa, JAV kariuomenės atstovas atkreipė dėmesį, kad visiškai atmesti galimybės, jog Ukrainos gynėjams pavyks pasiekti reikšmingų pergalių, taip pat nereikėtų.
„Aš nemanau, kad [pergalė] bus pasiekta per trumpą laikotarpį šiais metais.
<...> [Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis] viešai yra teigęs daugelį kartų, kad Ukrainos tikslas – išstumti [rusų okupantus] iš okupuotų Ukrainos teritorijų. Ir tai yra svarbi kariuomenės užduotis. Labai, labai sudėtinga kariuomenės užduotis, kai Ukrainoje yra keli šimtai tūkstančių rusų
Aš neteigiu, kad tai negalėtų būti įgyvendinama. Aš tik noriu pasakyti, kad tai yra sudėtinga užduotis“, – kalbėjo jis.
07:33 | V. Zelenskis: Buča turi tapti „teisingumo simboliu“
Ukrainai penktadienį minint rusų pajėgų pasitraukimo iš Kyjivo priemiesčio Bučos, tapusios Rusijos karo nusikaltimų simboliu, metines, ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Buča turi tapti „teisingumo simboliu“.
„Turime padaryti viską, kad Buča taptų teisingumo simboliu... Norime, kad kiekvienas rusų žudikas, budelis, teroristas atsakytų už kiekvieną nusikaltimą“, – pareiškė jis ir pridūrė, jog „tai, kas nutiko Bučoje, rusų kariuomenė daro visur, kur ateina“.
2022-ųjų kovo 31 dieną, praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po to, kai prezidentas Vladimiras Putinas įsakė savo kariuomenei įsiveržti į Ukrainą, Rusijos pajėgos pasitraukė iš Bučos, esančios į šiaurės vakarus nuo sostinės.
Po savęs jie paliko pasaulį sukrėtusius siaubo vaizdus.
Balandžio 2-ąją naujienų agentūros AFP žurnalistai vienoje iš Bučos gatvių aptiko mažiausiai 20 civiliais drabužiais apsirengusių nužudytų žmonių; kai kurių jų rankos buvo surištos už nugaros.
Po dviejų dienų Bučoje apsilankęs V. Zelenskis civilių žudynes pavadino genocidu.
Penktadienį V. Zelenskis pareiškė, kad jo šalis „niekada neatleis“ Rusijai už Bučos okupaciją.
„365 dienos, kai ji vėl yra laisvas Ukrainos miestas. Okupacinės šalies kariuomenės žiaurumų simbolis. Mes niekada neatleisime. Nubausime kiekvieną kaltininką“, – sakoma prezidento pareiškime socialinėje žiniasklaidoje.
Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkės, remdamosi gausia filmuota medžiaga ir liudininkų pasakojimais, apkaltino Rusijos karius karo nusikaltimais.
Tačiau Maskva kaltinimus neigia ir tvirtina, kad žiaurumai Bučoje buvo inscenizuoti.
Svarbiausi penktadienio įvykiai:
-
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pasirašė dekretą dėl pavasarinio šaukimo į kariuomenę, bet analitikai mano, kad tai gali trukdyti Kremliui papildyti savo karių gretas Ukrainoje;
-
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba penktadienį sakė, kad Vimbldono sprendimas priimti Rusijos ir Baltarusijos tenisininkus yra amoralus, ir paragino Jungtinę Karalystę neįsileisti dalyvių iš šių dviejų šalių;
REKLAMA -
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas Kinijos lyderį Xi Jinpingą kitą savaitę įspės, kad bet koks Pekino sprendimas karine prasme paremti Rusiją Maskvos kare prieš Ukrainą būtų katastrofiškas, penktadienį pranešė Prancūzijos prezidentūra;
-
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, viešai neslepiantis nuolankumo Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui, teigia, kad karas Ukrainoje gali tapti Trečiuoju pasauliniu karu, rašo „SkyNews“;
-
Ukrainos sausumos pajėgų vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis teigia, kad Rusijos okupantai ima nervintis, nes vis senka žmogiškųjų išteklių atsargos puolimui prieš Bachmutą. Tai paskelbta oficialiame generolo „Telegram“ kanale;
-
Rusijos Federacijoje mažėja absoliuti parama karui Ukrainoje, bet didėja bendras palaikymas, rodo kovo mėnesio Rusijos „Levada centro“ sociologinės apklausos duomenys.
