Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
00:19 | Zelenskis apie kruviną smūgį Kramatorskui: „Mes surasime ir nubausime visus kaltininkus“
Rusijos pajėgoms trečiadienio vakarą smogus Ukrainos Donecko srityje esančiam Kramatorskui, šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina suras ir nubaus visus išpuolio kaltininkus.
Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį pateikiamais duomenimis, rusų smūgis daugiabučiui jau pareikalavo dviejų gyvybių, dar aštuoni žmonės buvo sužeisti.
Apie dar vieną kruviną rusų išpuolį pasisakė ir Ukrainos prezidentas V. Zelenskis.
„Gyvenamasis namas, raketos smūgis, žuvę ir po griuvėsiais įstrigę civiliai gyventojai.
Tai nėra istorijos pasikartojimas, tai mūsų šalies kasdienybė. Šalies, kuri ribojasi su absoliučiu blogiu. Ir šalies, kuri turi jį įveikti, kad sumažintų iki nulio tikimybę, jog tokios tragedijos pasikartos“, – naktį „Telegram“ rašo jis.
Anot prezidento, šiuo metu turima informacijos apie du žuvusius ir aštuonis sužeistuosius.
„Įvykio vietoje dirba visos būtinos tarnybos, kurios laikinai perkelia žmones, teikia pirmąją pagalbą ir šalina griuvėsius.
Nuoširdi užuojauta aukų šeimoms ir draugams. Mes būtinai surasime ir nubausime visus kaltininkus. Jie nenusipelno pasigailėjimo“, – pabrėžia V. Zelenskis.
Primename, kad trečiadienio vakarą Rusijos pajėgos smogė Kramatroskui. Anot vietos valdžios, rusų raketa pataikė į daugiaaukštį gyvenamąjį pastatą miesto centre.
Pranešta, kad buvo sugriauti du išėjimai iš pastato, taip pat skelbta, kad po griuvėsiais girdėti žmonių riksmai.
22:57 | Zelenskis: padėtis fronte tampa vis sudėtingesnė
Padėtis fronte tampa vis sudėtingesnė, o rusų puolimas suaktyvėjo, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Apie tai jis trečiadienį kalbėjo savo kreipimesi į ukrainiečius, rašo „Ukrinform“.
„Šiandien surengiau keletą operatyvinių susitikimų su mūsų kariškiais. Okupantų puolamųjų veiksmų fronte – mūsų šalies rytuose – šiek tiek padaugėjo. Padėtis tampa dar sudėtingesnė. Esu dėkingas visiems mūsų kariams, kurie yra tam pasirengę ir demonstruoja Ukrainai reikalingą atsparumą“, – kalbėjo jis.
V. Zelenskis pabrėžė, kad ukrainiečiai nuo pat karo pradžios iki dabar – praktiškai metus – išliko tvirti. Anot jo, rusai daro viską, kad savo kruvinos invazijos metinių proga turėtų, kuo pasigirti.
„Tokiomis aplinkybėmis visi turime būti ypač vieningi, ypač susitelkę į nacionalinius interesus ir dėl to ypač tvirti. Esu įsitikinęs, kad taip ir bus“, – teigė prezidentas.
23:42 | Smūgis Kramatorskui jau pareikalavo dviejų gyvybių
Kramatorske rusų atakos metu žuvo du žmonės, dar bent septyni buvo sužeisti, rašo „Ukrinform“.
Anot Donecko srities karinės administracijos vadovo Pavlo Kyrylenko, rusai trečiadienio vakarą paleido raketą į miesto centre esantį gyvenamąjį namą.
23:37 | Ispanija Ukrainai siųs 20 šarvuočių M113
Ispanija Ukrainai atsiųs 20 šarvuočių M113, rašo UNIAN. M113 yra amerikietiškas vikšrinis šarvuotasis transporteris.
23:21 | Apšaudytas Kramatorskas
Rusijos pajėgos trečiadienio vakarą apšaudė Ukrainos Donecko srityje esantį Kramatorską, rašo NEXTA. Pranešama, kad smogta daugiaaukščiam gyvenamajam pastatui, teigiama, kad buvo sugriauti du išėjimai iš pastato, po griuvėsiais girdėti žmonių riksmai.
23:00 | Ukrainos pasieniečiai: puolimo iš Baltarusijos tikimybė maža
Puolimas iš Baltarusijos teritorijos yra mažai tikėtinas, sako Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Andrijus Demčenka, rašo „Sky news“. Anot jo, pasieniečiai nepastebi šalyje besiformuojančių karinių pajėgų.
A. Demčenkos teigimu, nors Rusijos daliniai buvo užfiksuoti Baltarusijos poligonuose, „nėra sukurta (tokios – red. past.) puolamosios grupės, kuri būtų (reikalinga – red. past.) įsiveržimui iš Baltarusijos teritorijos“.
„Rusijos daliniai Baltarusijoje yra poligonuose, kur vykdo pratybas arba mokosi“, – teigia jis.
22:22 | Smūgio Černihivo sričiai aukų skaičius išaugo iki keturių
Rusams trečiadienį smogus Černihivo sričiai žuvusiųjų skaičius išaugo iki keturių, rašo „Ukrinform“. Dar vienas žmogus buvo sužeistas.
Primename, kad rusų sprogmuo trečiadienį pataikė į gyvenamojo namo rūsį.
22:15 | Maliar: rusai bando išplėsti puolimą Lymano kryptimi
Ukrainos rytuose tebevyksta įnirtingi mūšiai, Rusijos pajėgos intensyviai bando pralaužti Ukrainos pajėgų gynybą, ypač Lymano kryptimi, praneša Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar, rašo „Ukrinform“.
„Priešas bando išplėsti puolimo geografiją Lymano kryptimi. Jis bando įveikti mūsų gynybines sienas. Nepaisant didelių nuostolių, užpuolikai tęsia puolimą Bachmuto, Avdijivkos ir Novopavlivkos kryptimis“, – informuoja ji.
Anot H. Maliar, tokiu būdu rusai bando pasiekti Donecko ir Luhansko sričių sienas. Tačiau, jos teigimu, ukrainiečiai gina kiekvieną savo žemės centimetrą, nors rusai ir turi karių bei ginklų persvarą.
„Tokiomis sąlygomis viskas pavyksta – savo jėgas ir išteklius išnaudojame maksimaliai ir dar daugiau. Kiekviena pasipriešinimo diena, kai priešui atimama galimybė išsklaidyti savo pajėgas, sunaikinama jo technika ir personalas, yra dar viena didvyriška diena, kuri artina mus prie pergalės. Net ir tada, kai ne viskas iš karto pavyksta ir tam reikia laiko“, – teigia ji.
21:59 | Vokietijai reikia naujų „Leopardų“, kurie pakeistų išsiunčiamus Ukrainai, sako Pistorius
Vokietijai, įsipareigojusiai Ukrainai siųsti 14 savo tankų „Leopard“, reikia skubiai užsakyti naujų, trečiadienį pareiškė šalies gynybos ministras Borisas Pistorius, rašo CNN.
„Man lemiamas veiksnys yra tai, kad turime užsakyti naujus tankus, ir ne po metų, o greitai, kad būtų galima pradėti gamybą ir suplanuoti, kiek naujų „Leopardų“ turėsime – ir kada“, – žurnalistams sakė jis.
„Iš kur ateis pinigai – kalbant paprastai, man, tiesą sakant, nerūpi. Svarbiausia, kad greitai pristatytume“, – pridūrė jis.
Praėjusią savaitę po ilgų svarstymų Vokietija paskelbė siunčianti tankus Ukrainai.
21:29 | JK gynybos sekretorius dėl naikintuvų: tvirto sprendimo nėra, tačiau dabar tai nebūtų teisinga
Buvusiam Jungtinės Karalystės (JK) premjerui Borisui Johnsonui paraginus savo šalį siųsti naikintuvus Ukrainai, JK gynybos sekretorius Benas Wallace‘as atmetė tokią galimybę, rašo „Sky news“.
Anot jo, „tvirtas sprendimas“ dar nepriimtas, tačiau nemanoma, kad šiuo metu siųsti lėktuvus Ukrainai yra „teisingas požiūris“.
20:59 | Johnsonas: jei ukrainiečiai atsiims Melitopolį, Berdianską ir Mariupolį, Putinui žaidimas bus baigtas
Buvęs Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Borisas Johnsonas trečiadienį paragino Vakarus ir toliau remti Ukrainą, rašo „Sky news“.
Anot jo, Vakarų šalys „neturi jokio įsivaizduojamo pagrindo delsti“ su pagalba prieš Rusijos agresiją kovojančiai šaliai.
B. Johnsono įsitikinimu, Vakarų sąjungininkai turėtų „suteikti ukrainiečiams paramą, kurios jiems reikia, kad užbaigtų šį karą“.
„Suteikime jiems šias priemones dabar“, – ragina jis.
Anot jo, jei Ukraina sugebės atsiimti žemės juostą pietų Ukrainoje tarp Mariupolio, Donbaso ir Krymo, tai reikštų karo pabaigą.
„Jei jie galės atsiimti Melitopolį, Berdianską ir Mariupolį, susigrąžinti tas teritorijas, Putinui žaidimas baigtas“, – pabrėžia B. Johnsonas.
Jis yra įsitikinęs, kad būtų „klaidinga leisti Putinui laimėti“.
20:35 | Austrijos prezidentas susitikime su Zelenskiu paaiškino, kodėl netieks ginklų Ukrainai
Austrijos prezidentas Alexanderis Van der Bellenas atvyko į Kyjivą su oficialiu vizitu. Jis susitiko su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu, rašo naujienų portalas 24tv.ua.
Susitikimo metu jie aptarė bendradarbiavimą energetikos ir humanitarinės pagalbos srityse. Be to, Austrijos prezidentas paaiškino, kodėl Viena neteikia Ukrainai ginklų.
A. Van der Bellenas taip pat pakomentavo V. Zelenskio 10 punktų „taikos planą“. Jis pažymėjo, kad Viena:
- rems visas diplomatines idėjas ir taikys visas diplomatines priemones kovoms sustabdyti;
- padarys viską, kad šis taikos planas būtų įgyvendintas, ir visais įmanomais būdais jį rems.
„Visiškai kitas klausimas – Austrijos ginklų tiekimas. Tikriausiai žinote, kad neutralumas įtvirtintas Austrijos konstitucijoje. Konstituciją galima pakeisti tik dviejų trečdalių parlamento balsų dauguma“, – sakė Alexanderis Van der Bellenas.
Tačiau prezidentas nemano, kad šiuo metu Austrijoje yra toks pasirengimas. Jis pažymėjo, kad tai lėmė istorija, ypač Antrasis pasaulinis karas, 1955 m. įsigaliojus Austrijos nuolatinio neutralumo įstatymui.
Austrijos vadovas sakė, kad šalis jau atsisakė savo ginklų. Todėl jie nemato galimybės tiekti ginklų Ukrainai.
„Taupome savo ginkluotųjų pajėgų biudžetą. Tačiau mes stengiamės viską daryti Europos Sąjungos lygmeniu – nenorime užkirsti kelio kitiems tiekti ginklus Ukrainai“, – sakė Austrijos prezidentas.
Jis pridūrė, kad Viena leidžia NATO šalims tiekti ginklus Ukrainai tranzitu per jos teritoriją oru arba sausuma.
A. Van der Bellenas pripažino, kad jo šalis mažai ką gali padaryti ginkluotės srityje, todėl stengiasi sutelkti dėmesį į humanitarinę pagalbą.
Austrijos prezidentas sakė, kad Ukrainai bus skirta 5 mln. eurų transformatorių pastotėms Ukrainoje atkurti.
20:27 | Žmogaus teisių grupė kaltina Ukrainą naudojant uždraustas minas
Organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) antradienį apkaltino Ukrainą, kad ši prieš įsiveržusias Rusijos pajėgas naudoja uždraustas priešpėstines minas, ir teigė, kad nuo jų buvo sužeista beveik 50 civilių, įskaitant penkis vaikus.
Ukrainos gynybos ministerija tvirtino, kad kariuomenė laikosi sutartimi prisiimtų įsipareigojimų dėl minų uždraudimo, tačiau kol nesibaigė karas, nekomentuos naudojamų ginklų rūšių.
Mažytės PFM minos, raketomis paskleidžiamos taikinio zonoje, dėl savo išskirtinės formos dar vadinamos minomis „peteliškėmis“ arba „žiedlapiais“.
HRW ginklų ekspertas Steve'as Goose'as sakė, kad „Ukrainos pajėgos, atrodo, yra plačiai paskleidusios minų“ aplink Iziumo regioną šiaurės rytuose.
Nuo balandžio iki rugsėjo pradžios Rusijos pajėgos buvo užėmusios Iziumą, kai Kyjivas kontrpuolimo metu jį atkovojo.
„Rusijos pajėgos ne kartą naudojo priešpėstines minas ir vykdė žiaurumus visoje šalyje, tačiau tai nepateisina Ukrainos naudojimosi šiais draudžiamais ginklais“, – sakė S. Goose'as.
Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus atstovas spaudai Farhanas Haqas Niujorke teigė: „Akivaizdu, kad kai yra bet kokia tikimybė, jog buvo panaudota ginkluotė, sukėlusi tokias aukas, tai turėtų būti visapusiškai ištirta, todėl skatiname tai padaryti.“
Ukraina yra pasirašiusi 1997 metų minų draudimo sutartį ir iki 2020 metų sunaikino didžiąją dalį sovietinių minų atsargų.
19:33 | Rusai smogė Černihivui, yra žuvusiųjų
Trečiadienį Rusijos pajėgos apšaudė Černihivo sritį, praneša UNIAN. Sprogmuo pataikė į privataus namo rūsį – trys civiliai žuvo, dar vienas buvo sužeistas.
Pasak šiaurės Ukrainos dalies operacinės vadovybės, rusai apšaudė Jelino kaimo teritoriją.
„Į privataus namo rūsį pataikius 120 mm minai, žuvo trys vietos gyventojai. Vienas buvo sužeistas ir nuvežtas į gydymo įstaigą“, – rašoma pranešime.
Taip pat pranešama, kad rusai toliau apšaudo ir Sumų regioną.
19:15 | Kaip filmas apie zombius: ukrainietis atskleidė, kaip vyksta kovos su „Wagner“ samdiniais
18:42 | Podoliakas apkaltino Muską padedant rusų propagandai: „Tai pernelyg akivaizdu“
Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas apkaltino naująjį „Twitter“ savininką Eloną Muską socialiniame tinkle padedant Rusijos propagandai, rašo UNIAN.
Anot M. Podoliako, E. Muskas specialiai mažina oficialių Ukrainos valdžios institucijų „Twitter“ puslapių populiarumą.
„Elonai, ar galite nustoti nuvertinti ukrainiečių oficialias paskyras ir prievarta mažinti jų pasiekiamumą? Tai pernelyg akivaizdu... Nepadėkite netalentingai rusų propagandai. Tai jiems nepadės, o „Twitter“ reputacija miršta. Galbūt mums reikia reguliuotojo, kuris paaiškintų savininkui konkurencijos taisykles“, – „Twitter“ parašė jis.
.@elonmusk, maybe you should stop pessimizing 🇺🇦 official accounts & forcibly reducing their reach? It's too obvious. Don’t help talentless ru-propaganda. It won't help them and @Twitter's reputation is dying. Maybe a regulator is needed to explain competition rules to the owner?
— Михайло Подоляк (@Podolyak_M) February 1, 2023
E. Muskas yra pagarsėjęs dėl prieštaringų pasisakymų apie Rusijos karą Ukrainoje.
2022 m. rugsėjo pradžioje jis paskelbė „taikos planą“, kuris neva turėtų užbaigti karą.
„Ukrainos ir Rusijos taika:
- Iš naujo surengti rinkimus aneksuotuose regionuose prižiūrint JT. Rusija pasitraukia, jei tokia yra žmonių valia.
- Krymas formaliai priklauso Rusijai, kaip ir nuo 1783 m. (iki Chruščiovo klaidos).
- Užtikrintas vandens tiekimas Krymui.
- Ukraina lieka neutrali“, – siūlė milijardierius.
Pasiūlymas sukėlė didžiulį visuomenės ir Ukrainos valdžios pasipiktinimą.
18:26 | Bulgarijos parlamentas Holodomorą pripažino ukrainiečių genocidu
Bulgarijos parlamentas Josifo Stalino Ukrainoje 4-ajame dešimtmetyje sukeltą badą pripažino genocidu, trečiadienį pranešė ukrainiečių lyderis Volodymyras Zelenskis.
„Šiuo žingsniu pagerbiamas milijonų Holodomoro aukų atminimas ir atkuriamas istorinis teisingumas. Ukraina visada prisimins Bulgarijos solidarumo gestą“, – sprendimą tviteryje komentavo V. Zelenskis.
Kyjivas ragino tarptautinę bendruomenę oficialiai paskelbti Holodomorą genocidu tuo metu, kai Ukraina susiduria su šiuolaikine Maskvos agresija.
1932–1933 metais per tuometinio Sovietų Sąjungos lyderio J. Stalino vykdytą prievartinę žemės ūkio kolektyvizaciją mirė keli milijonai ukrainiečių, atėmus derlių nebeturėjusių, ko valgyti.
Kyjivas šį Holodomoru vadinamą badmetį laiko Stalino režimo sąmoningai vykdytu genocidu siekiant išnaikinti valstiečius.
Holodomoras jau seniai yra viena iš pagrindinių Rusijos ir Ukrainos santykių problemų.
Maskva atmeta Kyjivo poziciją ir sako, kad minimi įvykiai yra tik dalis platesnio masto bado, siautėjusio Vidurinės Azijos ir Rusijos regionuose.
Holodomorą ukrainiečių genocidu yra pripažinusios dvi dešimtys šalių.
17:55 | Zelenskis ragina didinti sankcijas Rusijai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino sugriežtinti sankcijas Rusijai, rašo CNN. Anot jo, teroristinė valstybė turi pajusti teroro kainą.
„Pabrėžiau, kad reikia didinti sankcijas Rusijai, o mūsų komanda pabrėžė, kad teroristinė valstybė turi pajusti teroro kainą ir jos galimybės tęsti agresiją turi būti apribotos“, – po susitikimo su Austrijos prezidentu Kyjive kalbėjo V. Zelenskis.
Jis taip pat išreiškė viltį, kad kai kurios Austrijos įmonės sustiprintų bendradarbiavimą su Ukraina.
„Žinome situaciją dėl Austrijos verslo, kuris, nepaisydamas žiauraus Rusijos teroro, nepalieka Rusijos ir toliau remia teroristinę valstybę, manome, kad savo mokesčiais“, – kalbėjo V. Zelenskis.
„Ir todėl norėtume, kad šios įmonės vietoj to vyktų į Ukrainą“, – ragino jis.
17:27 | Kadyrovas Vakarams: kur jūs buvote, kai mes kovojome dėl Ičkerijos laisvės?
17:10 | Ukrainos žvalgyba: ruošiamės labai aktyvaus karo etapui
Ukraina yra ant labai aktyvaus karo etapo slenksčio, sako šalies Gynybos ministerijos vyriausioji žvalgybos valdyba, rašo „Ukrainska Pravda“. Anot ukrainiečių, dar vasario ir kovo mėnesiais tikimasi labai aktyvių veiksmų fronte.
„Esame ant labai aktyvaus etapo slenksčio. Vasaris ir kovas bus labai aktyvūs“, – cituojamas žvalgybos atstovas Andrejus Jusovas.
Anot jo, padėtis fronte šiuo metu išlieka sudėtinga – rusai tęsia puolimą. Vis dėlto A. Jusovas pažymi, kad Rusija supranta, jog tarptautinė parama Ukrainai auga, todėl meta gausias pajėgas.
Jo teigimu, rusų nuostoliai yra kur kas didesni nei Ukrainos, tačiau Rusija pranašumą bando įgyti didindama metamas pajėgas.
„Ukrainiečių karių įgūdžiai ir motyvacija, įranga ir ginkluotė – tiek vietinė, tiek tarptautinių partnerių pagalba – yra tai, kas galiausiai pakeis šių puolimų eigą“, – pažymi pareigūnas.
16:45 | Austrijos prezidentas lankosi Kyjive
Ukrainos sostinėje Kyjive antradienį lankosi Austrijos prezidentas Alexanderis Van der Bellenas.
„Šiandien išsamiai aptariame energetikos, ekonomikos, mūsų humanitarinio bendradarbiavimo ir Ukrainos bendruomenių plėtros klausimus – viską, kas padeda palaikyti ir atkurti normalų gyvenimą karo metu“, – savo „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
16:33 | Įsigaliojo Putino įsakas dėl draudimo tiekti naftą kainų „lubas“ taikančioms šalims
Trečiadienį įsigaliojo Rusijos prezidento gruodžio 27-ąją pasirašytas įsakas, uždraudžiantis parduoti rusišką naftą šalims ir įmonėms, besilaikančioms kainų „lubų“, dėl kurių susitarė Vakarų šalys, reaguodamos į Rusijos karą Ukrainoje.
„Rusijos naftos ir naftos produktų tiekimas užsienio juridiniams ir fiziniams asmenims yra draudžiamas, jei su tokiais asmenimis sudarytose tiekimo sutartyse tiesiogiai ar netiesiogiai yra taikoma viršutinė kainų riba“, – skelbia Vladimiro Putino įsake.
Draudimas įvestas kaip laikinas, kol kas galios iki liepos 1 dienos.
Įsakas numato draudimo panaikinimą Rusijos prezidento „specialiu sprendimu“.
Europos Sąjungos, Didžiojo septyneto (G-7) ir Australijos susitarta 60 JAV dolerių už barelį viršutinė riba įsigaliojo gruodžio pradžioje ir yra skirta apriboti Rusijos pajamas, kartu užtikrinant, kad Maskva ir toliau aprūpintų pasaulinę rinką.
Viršutinė kainų riba įvesta kartu su ES embargu rusiškos naftos tiekimui jūra siekiant užtikrinti, kad Rusija negalėtų apeiti embargo parduodama savo naftą trečiosioms šalims aukštomis kainomis.
ES embargas rusiškiems naftos produktams įsigaliojimas vasario 5-ąją.
16:21 | Mykolajivo srityje rastas beveik prieš metus žuvusio vyro kūnas
Mykolajivo srityje esančiame Myrnės kaime ukrainiečiai aptiko beveik prieš metus žuvusio vyro kūną, remdamiesi „Suspilne“ praneša „The Guardian“.
Kūnas rastas prie srities ribos su Chersonu.
„Teisėsaugos pareigūnai deokupuotame Myrne kaime Mykolajivo srityje aptiko mirusio žmogaus kūną. 37 metų vyras mirė 2022 m. kovo 16 d. per Rusijos kariuomenės vykdomą kaimo apšaudymą. Kūnas buvo rastas 2023 m. sausio 31 d. apžiūrint gyvenvietę ir renkant informaciją apie Rusijos kariuomenės karo nusikaltimus“, – rašoma pranešime.
Šių teiginių nepriklausomai patikrinti neįmanoma.
15:47 | Pietiniame Rusijos Volgogrado mieste atidengtas paminklas sovietų diktatoriui J. Stalinui
Pietiniame Rusijos Volgogrado mieste trečiadienį, 80-ųjų Sovietų Sąjungos pergalės šiame mieste prieš nacistinę Vokietiją metinių išvakarėse, buvo atidengtas naujas paminklas sovietų diktatoriui Josifui Stalinui.
Naujienų agentūros „Ria Novosti“ filmuotoje medžiagoje užfiksuota, kaip karinėmis uniformomis vilkintys paaugliai iškilmingai atidengia J. Stalino ir ir dviejų sovietų karinių vadų biustus, o prieš tai prie paminklų pastato krepšius su raudonomis gėlėmis.
15:22 | Ukrainoje – kratos, muitinės vadovų atleidimai, įtarimai pareigūnams
Ukraina trečiadienį ėmėsi griežtesnių kovos su korupcija priemonių ir atliko koordinuotas kratas rezidencijose, susijusiose su aukšto rango oligarchu ir buvusiu vidaus reikalų ministru, bei sostinėje esančiose mokesčių tarnybose, pranešė aukšto rango pareigūnas.
Be to, trečiadienį paskelbta, kad trims Ukrainos gynybos pareigūnams pareikšti įtarimai dėl pirkimų kariuomenei.
Prezidento Volodymyro Zelenskio partijos „Tautos tarnas“ („Sluha narodu“) vadovas Davydas Arachamija socialiniuose tinkluose pranešė, kad kratos atliktos buvusio vidaus reikalų ministro Arseno Avakovo namuose, taip pat – su politikais susijusio oligarcho Ihorio Kolomoiskio namuose.
14:36 | Baltarusija demonstruoja savo iskanderus
Kaip skelbia Baltarusijos stebėjimo grupė „Belaruski Hajun“, Baltarusijos gynybos ministerija pranešė, kad Baltarusijos kariai pradėjo „visiškai nepriklausomą operatyvinės-taktinės raketų sistemos „Iskander“ operaciją.
„Belaruski Hajun“ analitikai atkreipia dėmesį, kad ministerijos išplatintuose vaizdo įrašuose, kuriuose vaizduodamos „Iskander“ sistemos, slepiami juos valdančių karių skiriamieji ženklai.
„Greičiausiai kompleksas pradėjo tarnybą su 465-ąja raketų brigada (karinis vienetas 61732, Osipovičių rajonas), kuri yra ginkluota trimis sovietinių „Tochka-U“ raketų sistemų divizijomis.
Baltarusijos gynybos ministerija tikina esanti visiškai pasiruošusi savarankiškai eksploatuoti raketų sistemas.
14:25 | Buvęs NATO lyderis įspėja dėl Rusijos
Buvęs NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas bendrame Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto ir Saugumo ir gynybos pakomitečio posėdyje, skirtame Kyjivo saugumo sutarties svarstymui, pasakė manantis, kad Rusijos karių „galimybių langas“ užsiveria, nes Ukrainą netrukus pasieks sunkioji Vakarų karinė technika.
Jis paragino partnerius neatsipalaiduoti ir veikti dabar, reaguojant į gresiantį puolimą, kuris numatomas 2023 m. pavasarį.
„Europa pademonstravo gebėjimą užtikrinti reikiamą išteklių tiekimą. Tačiau ne laikas ilsėtis, šis karas toli gražu nesibaigė. Žlugus bandymams skaldyti ir įbauginti, Putinas bando mus išsekinti. Rusija atsakė Ramšteino sprendimui didindama atakas prieš Ukrainos miestus“, – pabrėžė buvęs generalinis sekretorius.
„Taigi, užuot ruošęsi pavasario puolimui, turime veikti reaguodami į neišvengiamą puolimą dabar. Putinas ir jo vadai žino, kad „galimybių langas“ mūšio lauke užsidaro ir darys maksimalų spaudimą“, – įspėjo A. F. Rasmussenas.
Europos Parlamento narių dėmesį jis atkreipė į paradoksalią aplinkybę: kad šis karas greitai baigtųsi, Ukrainos sąjungininkai turėtų ruoštis ilgam konfliktui, tai yra padidinti sunkiosios ginkluotės tiekimų Ukrainai skaičių.
„Negalime leisti, kad Putinas laimėtų šį karą. Jei jam pasiseks Ukrainoje, jis nesustos“, – įsitikinęs buvęs NATO vadovas.
13:52 | R. T. Erdoganas: Švedija negali įstoti į NATO, jei leidžia deginti Koraną
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį dar kartą patvirtino, kad Ankara neleis Švedijai prisijungti prie NATO karinio aljanso tol, kol ji leis rengti islamo šventąją knygą išniekinančius protestus.
Turkiją, delsiančią pritarti Švedijos ir Suomijos narystei Vakarų kariniame aljanse, įsiutino kelios demonstracijos Stokholme, kurias surengė aktyvistai, sudeginę Koraną prie Turkijos ambasados ir pakabinę R. T. Erdoganą vaizduojančią lėlę. Šalis neribotam laikui atidėjo svarbų susitikimą Briuselyje, kuriame turėjo būti aptartas abiejų Šiaurės šalių įstojimas į NATO.
„Švedija, net nesivargink! Kol leisite deginti ir plėšyti mano šventąją knygą, Koraną, ir darysite tai kartu su savo saugumo pajėgomis, mes nesakysime „taip“ jūsų stojimui į NATO“, – sakė R. T. Erdoganas savo valdančiosios partijos įstatymų leidėjams.
Švedijos vyriausybės pareigūnai atsiribojo nuo protestų, taip pat ir nuo kraštutinių dešiniųjų prieš islamą nusistačiusio aktyvisto, kuris Stokholme ir Danijos sostinėje Kopenhagoje sudegino Korano kopijas, bet tuo pat metu pabrėžė, kad demonstracijas saugo žodžio laisvė.
13:24 | Kremlius: tolimojo nuotolio ginklai Ukrainai neatgrasys Rusijos
Kremlius trečiadienį pareiškė, kad bet koks Vakarų šalių ilgojo nuotolio ginklų tiekimas Ukrainai nepakeis Rusijos karinių tikslų Ukrainoje ir nepakeis kovos veiksmų mūšio lauke.
Kyjivas pradėjo prašyti savo karinių rėmėjų modernių naikintuvų ir didesnio nuotolio raketų, kad galėtų smogti taikiniams giliau Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje.
„Tai yra tiesioginis būdas didinti įtampą ir didinti [kovos] lygį. Tai pareikalaus iš mūsų didesnių pastangų. Bet vėlgi tai nepakeis įvykių eigos“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
D. Peskovas kalbėjo žurnalistams, reaguodamas į jų cituojamus nepatvirtintus pranešimus, kad Vašingtonas planuoja suteikti Ukrainai raketų, galinčių nuskrieti iki 150 kilometrų.
12:43 | Rusija už akių skyrė kalėjimo bausmę žurnalistui už komentarus apie Ukrainą
Rusijos teismas trečiadienį už akių nuteisė žurnalistą Aleksandrą Nevzorovą aštuoneriems metams kalėjimo už „melagingos informacijos“ apie Maskvos karinį puolimą Ukrainoje skleidimą.
Šis nuosprendis yra naujausias iš daugybės rezonansinių sprendimų, priimtų remiantis naujais teisės aktais, kuriais, pasak Kremliaus oponentų, siekiama kriminalizuoti karo kritiką.
64 metų A. Nevzorovas patyrė pareigūnų spaudimą dėl kaltinimų, kad Rusijos pajėgos tyčia apšaudė gimdymo namus Mariupolyje, uostamiestyje pietų Ukrainoje, kurį Maskva užėmė po ilgos apgulties.
„Žurnalistas Aleksandras Glebovičius Nevzorovas buvo pripažintas kaltu... ir nuteistas kalėti aštuonerius metus“, – sakoma Maskvos teismų spaudos tarnybos pranešime „Telegram“.
Prokurorai prašė skirti jam devynerių metų laisvės atėmimo bausmę.
A. Nevzorovas yra išvykęs iš Rusijos ir teismo posėdžiuose nedalyvavo.
12:07 | Žiniasklaida: Bidenas gali susitikti su Zelenskiu Lenkijoje
JAV prezidentas Joe Bidenas Lenkijoje gali susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, skelbia Lenkijos žiniasklaida.
Kaip rašo Lenkijos leidinys „Dziennik Gazeta Prawna“, remdamasis diplomatiniu šaltiniu Kyjive, Ukrainos pusė jau rengia siūlomų derybų programą.
Leidinio teigimu, V. Zelenskis planuoja pristatyti J. Bidenui savo 10-ies punktų taikos planą, įskaitant Specialiojo tribunolo, tiriančio Rusijos okupantų įvykdytus karo nusikaltimus, sukūrimą.
Lygiagrečiai bus vedamos derybos dėl ginklų Ukrainai tiekimo, ypač dėl galimo lėktuvų pervežimo iš Lenkijos, gavus JAV leidimą.
Kol kas nei Amerikos, nei Ukrainos pusės šių derybų oficialiai nepatvirtino.
Šią savaitę J. Bidenas pareiškė, kad lankysis Lenkijoje, bet nežino, kada tiksliai.
11:26 | DB: Rusija be gailesčio atakuoja Chersoną
Naujausioje savo apžvalgoje Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgyba teigia, kad pastarosiomis dienomis prie Dniepro upės Pietų Ukrainoje „tikriausiai vyko intensyviausi konflikto apšaudymai“.
„Tai apėmė ir tolesnes Rusijos atakas Chersono mieste, apšaudant miestą iš rytinės upės pusės“, – rašoma britų apžvalgoje.
2023 m. sausio 29 d. vietos valdžios institucijos pranešė, kad išpuolio metu Chersone žuvo dar trys civiliai, o du prie upės prisišvartuoti užsieniečiams priklausantys laivai buvo apgadinti, iš jų išsiliejo degalai.
„Chersonas tebėra nuosekliausiai apšaudomas didelis Ukrainos miestas už Donbaso ribų. Neaišku, kodėl Rusija naudoja ir taip senkančias savo amunicijos atsargas atakuoti šį miestą.
Tačiau [rusų karo] vadai tikriausiai iš dalies siekia palaužti civilių moralę ir atgrasyti nuo bet kokių ukrainiečių kontratakų per Dniepro upę“, – rašo britų žvalgyba.
Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 1 February 2023
— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) February 1, 2023
Find out more about the UK government's response: https://t.co/b85G1tkLax
🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/IkFbNiLOIe
10:48 | Lietuvos visuomenė yra apsinuodijusi rusų kultūra, sako I. Šimonytė
Lietuvos visuomenė yra apsinuodijusi rusų kultūra, ji buvo per daug išryškinta sovietmečiu, vertėtų labiau pasidomėti kitų šalių kultūromis, sako premjerė Ingrida Šimonytė.
„Aš manau, kad yra tam tikra intoksikacija visuomenėje rusų kultūra. Manęs nestebina nenoras jos dabar statyti, klausyti, skaityti ar dar ką nors daryti“, – trečiadienį radijo stočiai „Znad Wilii“ sakė Vyriausybės vadovė, paklausta apie iniciatyvą nenaudoti rusų autorių kūrinių Lietuvoje.
„Nemanau, kad čia yra koks nors prievartinis dalykas, nes, pavyzdžiui, Varlamą Šalamovą su „Kolymos apsakymais“, manau, ir dabar visai verta žmonėms perskaityti. Čia mano nuomonė, tai ta knyga, kuri padarė man didelį įspūdį“, – teigė ji.
Pasak I. Šimonytės, Lietuvos visuomenė sovietų okupacijos metais buvo „prišerta rusų kultūra“, tuomet kurtas mitas, kad ši kultūra yra „kažkokia labai labai didinga“, todėl dar dabar dalis visuomenės linkusi ją kelti ant pjedestalo.
„Akivaizdu, kad labai tankus ar labai didelis išryškinimas būtent rusų kultūros mūsų teatro repertuaruose ar dar kur nors, man atrodo, buvo ilgą laiką istorinė susiklosčiusi aplinkybė labiausiai todėl, kad apie kitas kultūras – lenkų kultūrą, švedų kultūrą, ukrainiečių kultūrą ar ispanų kultūrą – mes tiesiog kalbėdavome labai mažai“, – teigė premjerė.
10:06 | Vengrija peikia Švedijos „kvailumą“ dėl prarasto Turkijos palaikymo stojant į NATO
Vengrija antradienį apkaltino Švediją „kvailumu“ dėl incidento Stokholme, paskatinusio Turkiją sustabdyti derybas dėl šios Skandinavijos šalies ir jos kaimynės Suomijos stojimo į NATO.
Turkija ir Vengrija tebėra vienintelės 30 valstybių turinčio Vakarų gynybos aljanso narės, neratifikavusios Stokholmo ir Helsinkio paraiškų dėl narystės.
Tačiau Švedijos policijos sprendimas leisti surengti protestą, kurio metu kraštutinių dešiniųjų politikas prie Turkijos ambasados Stokholme sudegino Korano kopiją, Ankaroje sukėlė pasipiktinimą.
Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto Budapešte įvykusioje bendroje spaudos konferencijoje su turkų kolega Mevlutu Cavusoglu pareiškė, kad šventos kito tikėjimo knygos deginimas yra nepriimtinas.
Tvirtinimas, jog šiam veiksmui taikoma „žodžio laisvės“ apsauga, buvo „kvailystė“, pridūrė jis, turėdamas omenyje Švedijos premjero pareiškimą po incidento.
„Jei šalis nori įstoti į NATO ir siekia užsitikrinti Turkijos paramą, galbūt ji turėtų elgtis šiek tiek atsargiau“, – sakė P. Szijjarto.
Naujos NATO narės turi gauti visų 30 Aljanso valstybių narių vienbalsį pritarimą.
09:19 | Dėl Kinijos suartėjimo su Rusija NATO vadovas nori daugiau draugų
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad didėjantis Kinijos agresyvumas ir bendradarbiavimas su Rusija kelia grėsmę ne tik Azijai, bet ir Europai, todėl siekia glaudesnio bendradarbiavimo ir daugiau NATO draugų Indijos ir Ramiojo vandenynų regione.
J. Stoltenbergas sakė, kad Kinija vis daugiau investuoja į branduolinius ginklus ir tolimojo nuotolio raketas, neužtikrindama skaidrumo ir nedalyvaudama prasmingame dialoge dėl atominės ginkluotės kontrolės, kartu didindama prievartą kaimyninėms šalims ir grasindama Taivanui, savivaldžiai salai, kurią ji laiko savo teritorija.
„Tai, kad Rusija ir Kinija suartėja, ir didelės Kinijos investicijos bei nauji pažangūs kariniai pajėgumai tik pabrėžia, kad Kinija kelia grėsmę, kelia iššūkį ir NATO sąjungininkams, – sakė J. Stoltenbergas auditorijai Kejo universitete Tokijuje. – Saugumas yra ne regioninis, o pasaulinis.“
„NATO turi įsitikinti, kad turime draugų, – sakė jis. – Svarbu glaudžiau bendradarbiauti su mūsų partneriais Indijos ir Ramiojo vandenynų regione.“
08:54 | „Reuters“: JAV ruošia naują ginkluotę Ukrainai
Antradienį „Reuters“ du informuoti neįvardinti pareigūnai sakė, kad Jungtinės Valstijos Ukrainai ruošia naują 2 mlrd. JAV dolerių (1,84 mlrd. eurų) vertės karinės paramos paketą, kurio dalimi turėtų tapti ir ilgojo nuotolio raketos, siekiančios 150 km atstumą.
„Tikimasi, kad pagalbos paketas bus paskelbtas šią savaitę“, – antradienį skelbė „Reuters“.
Taip pat tikimasi, kad į paketą bus įtraukta oro gynybos sistemų „Patriot“ pagalbinė įranga, tiksliai valdoma amunicija ir prieštankiniai ginklai „Javelin“, pridūrė pareigūnai.
Pasak vieno iš pareigūnų, dalis paketo (apie 1,725 mlrd. JAV dolerių, arba 1,59 mlrd. eurų) bus skiriama iš Ukrainos saugumo pagalbos iniciatyvos (USAI) fondo, kuris leidžia JAV prezidento Joe Bideno administracijai apginkluoti Ukrainą iš ginklų pramonės, o ne JAV atsargų.
USAI lėšos būtų skirtos naujam ginklui – iš žemės paleidžiamoms nedidelio skersmens bombai (angl. Ground Launched Small Diameter Bomb (GLSDB)), kurį pagamino „Boeing Co“ (BA.N), – įsigyti, kurio nuotolis yra 94 mylios (150 km).
Kartu patikslinama, kad JAV atmetė Ukrainos prašymus dėl 185 mylių (297 km) nuotolio ATACMS raketų paleidimo sistemos.
08:31 | TOK atmetė Rusijos reikalavimą, kad jos sportininkai varžytųsi be apribojimų
Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) atmetė Rusijos reikalavimą, kad jai atstovaujantiems sportininkams nebūtų taikomos kitokios sąlygos nei kitų šalių atletams, plečiantis ginčui dėl Rusijos ir Baltarusijos dalyvavimo 2024 metų Paryžiaus žaidynėse.
„Dėl sankcijų Rusijos ir Baltarusijos valstybėms ir vyriausybėms negalima derėtis“, – sakė TOK atstovas spaudai.
Diskusijos suintensyvėjo po to, kai praėjusią savaitę TOK pareiškė, kad svarsto galimybę leisti rusams varžytis Paryžiuje, tikriausiai kaip neutraliems sportininkams, o ne su savo šalies vėliava.
07:52 | Netanyahu sako svarstąs galimybę suteikti karinę pagalbą Ukrainai ir tarpininkauti
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu antradienį transliuotame interviu sakė, kad svarsto galimybę suteikti karinę pagalbą Ukrainai ir yra pasirengęs tarpininkauti, Jungtinėms Valstijoms paraginus aktyviau įsitraukti.
B. Netanyahu neprisiėmė jokių tvirtų įsipareigojimų Ukrainai, o Izraelis išsaugojo santykius su Rusija, kontroliuojančia dangų kaimyninėje Sirijoje ir pro pirštus žiūrinčia į Izraelio smūgius Irano taikiniams.
Interviu televizijai CNN B. Netanyahu buvo paklaustas, ar Izraelis galėtų suteikti pagalbą Ukrainai, pavyzdžiui, JAV remiamą technologiją „Iron Dome“, saugančią Izraelį nuo oro atakų.
„Na, aš tikrai apie tai svarstau“, – teigė B. Netanyahu.
Jis patvirtino, kad JAV perkėlė į Ukrainą mažai žinomų artilerijos atsargų, kurias laikė Izraelyje, o pačios žydų valstybės operacijas prieš Iraną pavadino panašių pastangų dalimi.
„JAV ką tik paėmė didelę dalį Izraelio amunicijos ir perdavė ją Ukrainai. Atvirai kalbant, Izraelis taip pat veikia būdais, kurių čia neišvardysiu, prieš Irano ginklų gamybą, naudojamą prieš Ukrainą“, – sakė jis.
07:10 | Kyjive penktadienį įvyks ES ir Ukrainos viršūnių susitikimas
Karo draskomos Ukrainos ministras pirmininkas antradienį pranešė, kad penktadienį Kyjive įvyks Ukrainos ir Europos Sąjungos (ES) aukščiausiojo lygio susitikimas.
„Vasario 3-ąją Kyjive įvyks Ukrainos ir ES aukščiausiojo lygio susitikimas“, – vyriausybės posėdyje pareiškė Denysas Šmyhalis, pavadinęs šį susitikimą „nepaprastai svarbiu“ Kyjivo siekiui įstoti į Europos bloką.
„Tai, kad šis aukščiausiojo lygio susitikimas įvyks Kyjive, yra galingas ženklas ir partneriams, ir priešams“, – pareiškė pareigūnas, kurio šalis jau beveik metus kovoja su Rusijos agresija.
Kas šiame susitikime atstovaus Europos Sąjungai, nebuvo nurodyta.
Svarbiausi antradienio įvykiai
► JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį sakė, kad su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu aptars naujausius Kyjivo prašymus dėl pažangios ginkluotės gynybai nuo Rusijos.
► Prancūzija su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai perduos dar 12 savaeigių haubicų „Caesar“, antradienį pranešė prancūzų gynybos ministras.
► Ukraina antradienį pareiškė, kad tikisi gauti iki 140 sunkiųjų tankų po to, kai Vakarų sąjungininkės anksčiau šį mėnesį, po kelias savaites trukusių svarstymų, sutiko aprūpinti Kyjivą galinga ginkluote.
► Kremlius antradienį pareiškė, kad Baltijos šalys ir Lenkija „provokuoja tolesnę konfrontaciją“ su Rusija. Taip Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pakomentavo Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos raginimą „peržengti raudonąsias linijas“ dėl ginkluotės tiekimo Ukrainai.
