Lietuviai tikėjo, kad Kūčių naktį prabyla gyvūnai ir bitės. Tautosakoje ne viena legenda apie iš gyvūnų „nuklausytus“ dalykus apie ateitį, tačiau senieji padavimai teigia, kad šventą naktį prabilusių gyvūnų klausytis nevalia, mat jie kalba apie tokius dalykus, kurie juos išgirdusiam žmogui vėliau neduotų ramybės.
Balsas.lt prieš pat Kūčias aplankė sostinės gyvūnų prieglaudoje „Lesė“, kurioje šiuo metu laikinus namus surado kiek daugiau nei 60 įvairaus amžiaus keturkojų. Visų jų istorijos skirtingos, tačiau kiekvienas jų, prabilęs Kūčių naktį, greičiausiai prašytų to paties – namų ir mylinčių šeimininkų.
Namų laukia tol, kol randa
Vasarą beglobių gynėjai juokais vadina „kačiukų derliaus metu“, o rudenį prasideda sodų tuštėjimo metas, kurio pasekmė – daugybė paliktų, vienišų, išalkusių ir žmonių pasiilgusių gyvūnų. Dalis jų žūna, dalis – randa naujus namus, o dalis, įprastai pati silpniausia ir labiausiai reikalaujanti pagalbos, patenka į gyvūnų prieglaudas, kuriose yra išgydomi, sterilizuojami ir, galų gale, pratinami prie tvarkos.
Reikėtų pastebėti, kad savanoriškai įkurtose, nevalstybinėse gyvūnų prieglaudose, tokiose kaip „Lesė“, beglobiai keturkojai nėra migdomi ar kitaip naikinami. Jie čia laukia namų tol, kol juos suranda. „Turėjome kalytę, kuri namų laukė metus“, – prisiminė kalbėdama su Balsas.lt žurnaliste prieglaudos „Lesė“ vadovė Vesta Auškalnienė.
Istorijos – neįtikėtinos ir liūdnos
„Lesės“ globotinių istorijos – pačios įvairiausios. Čia rasite katę su keturiais juodai baltais kačiukais. Jų mamą buvusi šeimininkė atnešė veterinarams užmigdyti, o šie pravėrę krepšį rado staigmeną – katę ir keturis kačiukus. Trys linksmutės kelių mėnesių kalaitės čia atkeliavo iš vienos savanorės namų. Ji priglaudė išsigandusius ir sušalusius šunelius po to, kai šie buvo išmesti iš važiuojančios mašinos sostinės Žirmūnų mikrorajone.
Trispalvė, ilgaplaukė katytė Fita prieglaudoje atsirado iš gatvės po programos „Pagauk – sterilizuok – paleisk“. „Pamatėme, kokia ji meili ir gero būdo, ir nebenorėjome grąžinti atgal į gatvę“, – pasakojo V. Auškalnienė. Draugiškas, didžiulis, juodos spalvos šuo, vardu Česteris, būtų pats puikiausias sargas, tačiau jam niekaip nepavyksta rasti namų. Čia pat – ilgo plauko nuostabiai graži kalytė Džiulė, kuri anksčiau valkataudavo kartu su savo šeimininkais. Netrūksta ir visai mažyčių šunelių: stovėdama ant galinių kojelių dėmesio kaulija rudo kailiuko Čika, o gretimame narve – margi šuneliai, kuriuos kažkas paliko dėžėje už prekybos centro.
Pasižvalgius po prieglaudą aišku, kad tinkamą gyvūną čia rastų kiekvienas, svarbiausia – sau pačiam, o ne kitam dovanų. „Jei mums pasako, kad dovanos kačiuką ar šuniuką, gyvūno neduodame, o kviečiame patį būsimą šeimininką atvežti ir išsirinkti“, – sakė V. Auškalnienė. Anot jos, dovanoti gyvūnai dažniausiai džiugina tik iš pradžių, o vėliau tampa našta ir nenorima atsakomybe. „Ir vis dėlto, padaryti gerą darbą ir išsirinkti sau ištikimą draugą ar draugę dar galite spėti ir šiemet“, – tikino ji siųsdama nuoširdžius šventinius linkėjimus Balsas.lt skaitytojams.
