Kaip anksčiau Irako, dabar generolo Deivido Petreuso (David Petraeus) rankose – Afganistano likimas. 57 m. generolas žino, kas yra pergalė kare, kuris vadinamas pralaimėtu. Bet Irakas – ne Afganistanas. Ar ir čia „Petreuso planas“ veiks, neaišku.
„Skaldyk ir valdyk“ Irake
2006 m. Irakas stovėjo ties pilietinio karo slenksčiu. Tais metais šalyje kas mėnesį žūdavo po 2500 civilių. Darėsi akivaizdu, kad sąjungininkai neturi jokio plano, ką daryti okupuotoje šalyje.
Nuo 2003 m. kovos Irake vyko trimis frontais. Tarpusavyje kariavo sąjungininkai, šiitai ir sunitai. Amerikiečiai iki 2007 m. net kurstė šiitų ir sunitų ginkluotą kovą. Esą abi bendruomenės po kruvinų kovų praras pavargusių nuo karo irakiečių palaikymą ir laimėtojas bus aiškus. Tačiau karo visų prieš visus strategija privedė prie to, kad pilietinis karas Irake tapo nevaldomas net amerikiečiams.
Taigi D.Petreusas Irake ydingą strategiją ėmėsi keisti. Jis perprato, kad pilietinis karas nėra trijų frontų, kaip manyta. Nesutarimai egzistavo ir pačių šiitų bei sunitų bendruomenių viduje. Būtent šie nesutarimai tapo D.Petreuso raktu į sėkmę Irake.
Ir tarp sunitų, ir tarp šiitų generolas ieškojo ir rado sąjungininkų. Pirmiausia, amerikiečiams reikėjo į savo pusę patraukti tarpusavyje nesutariančius sunitų genčių lyderius, vadinamus šeichais. Planas buvo įgyvendintas tiek papirkus šeichus, tiek išnaudojus pastarųjų jaučiamą baimę „Al Qaeda“ ekstremistams.
Teroristai siekė sunitų šeichus pakeisti radikalesniais sunitais, kurie vadovautų bendruomenėms, o tai gąsdino šeichus. Taigi iš dviejų pusių speičiami į kampą šeichai tapo priklausomi nuo amerikiečių karinės apsaugos, o D.Petreusas gavo reikalingą pranašumą.
„Skaldyk ir valdyk“ taktika buvo panaudota ir su šiitų bendruomene. Šiai įtaką darė Iranas, raginęs bendruomenę priešintis sunitams. Tačiau iraniečiai baiminosi pilietinio karo tarp pačių šiitų. Taigi D.Petreusui atsivėrė galimybė eliminuoti iš žaidimo Iraną ir tai buvo padaryta.
Galiausiai, palikęs šiitus be Irano paramos, ir juos suskaldęs, generolas pagaliau turėjo galimybę imtis malšinti abiejų bendruomenių nesutarimus. Rezultatai buvo akivaizdūs. 2008 m. išpuolių Irake skaičius smarkiai sumažėjo, o pilietinis karas baigėsi.
Vis dėlto, palikdamas Iraką D.Petreusas pripažino: „Tai ne ta kova, kai gali užlipti ant kalvos, įsmeigti vėliavą ir keliauti namo pergalės paradui. Šis karas neturi įprastų karo šūkių“. Padėtis Irake ir dabar trapi, tačiau niekas negali ginčytis, kad „Petreuso doktrina“ čia nesuveikė.
Afganistano iššūkis
Ar D.Petreusui pavyks įgyvendinti panašų politinį–karinį projektą Afganistane – neaišku. Pirma, su kuo teks susidurti D.Petreusui – puštunų, gausiausios tautinės grupės Afganistane, pasipriešinimas okupacijai.
Net 20–30 proc. puštunų, nuo pat XVIII amžiaus turinčių didelę įtaką Afganistane, Talibaną laiko kovotojais už Afganistano nepriklausomybę. Juos įbauginti, taip kaip Irake D.Petreusas įbaugino susiskaldžiusią sunitų bendruomenę, vargu ar įmanoma.
Kitas sunkumas – Afganistano atsilikimas, lyginant jį su naftos turtingu Iraku. Pastarasis per metus užsidirba iš naftos eksporto 60 mlrd. dolerių, o štai metinis Afganistano BVP – tik 12 mlrd.
Tik 28 proc. afganistaniečių – raštingi, armijoje šis skaičius siekia vos 10 proc. Afganistanas kur kas labiau priklausomas nuo klanų ir genčių nei Irakas. Daugeliui šalies gyventojų mažai svarbu, kuri pusė laimės karą, nes jie pirmiausia ištikimi ne centrinei valdžiai, o vietos gentims ir klanams. Tuo metu Hamidas Karzajus (Hamid Karzai) sudaryti sąjungos su gentimis neskuba.
Akivaizdu, kad D.Petreuso tikslas turėtų būti suskaldyti talibus, kaip sunitus Irake. Tačiau, stebėtojų tvirtinimu, tai tas pats, kaip bandyti suskaldyti vandenį. Talibai greitai atsikovoja prarastas pozicijas. Net ir papirkinėjami maištininkų vadai – nepatikimi. Karine galia gentis, remiančias talibus, būtų galima įbauginti, tačiau sąjungininkų pajėgumai 34 mln. gyventojų turinčioje šalyje – per menki.
Galiausiai sudėtinga padėtis ir Pakistane. Irake D.Petreusui pavyko likviduoti Irano įtaką įtikinant iraniečius, kad pilietinis karas Irake jiems bus pražūtingas, o Pakistano valdžią priversti kariauti su Talibanu savo teritorijoje bus labai sunku.
Ar lydės sėkmė – neaišku
Taigi padėtis Afganistane net generolui D.Petreusui – sudėtinga. Todėl daug kas abejoja, kad amerikiečiai 2011 m. paliks Afganistaną.
Nors kol kas D.Petreusas Baltųjų rūmų sprendimais nelinkęs abejoti – skirtingai nei jo pirmtakas generolas Stenlis Makristalas (Stanley McChrystal), tiesiai šviesiai išrėžęs, kad politikai Vašingtone mažai ką supranta apie tai, kas iš tikrųjų vyksta Afganistane, šią savaitę pasiųsta vieša D.Petreuso žinutė netiesiogiai patvirtino S.Makristalo žodžius.
Šešias savaites Afganistane praleidęs D.Petreusas leido aiškiai suprasti, kad karių išvedimas priklausys tik nuo sąlygų, o ne grafikų. Ar tinkamas sąlygas pasitraukti D.Petreusas sukurs – parodys laikas ir strategija, kurią generolas pasirinks. Kad ji skirsis nuo Irako, galima neabejoti.
Dosjė
* D.Petreusas gimė 1952 m. Kornvalio prie Hadsono mieste, Niujorko valstijoje.
* 1970 m. baigė Kornvalio prie Hadsono aukštąją mokyklą, po to tęsė mokslus JAV karinėje akademijoje Vest Pointe. Akademiją būsimasis generolas baigė 1974 m. Po dviejų mėnesių vedė Holi Noulton (Holly Knowlton) ir dabar su ja augina du vaikus – En (Anne) ir Stefaną (Stephen).
* 1974 m. D.Petreusas buvo pasiųstas tarnauti į Italiją, vėliau tarnavo pėstininkų batalione JAV Džordžijos valstijoje.
* 1983 m. su pagyrimu baigė JAV kariuomenės vadų ir generalinio štabo koledžą Fort Livenvorte, Kanzaso valstijoje. 1985 m. D.Petreusas Vietnamo karo tema apsigynė tarptautinių santykių doktoratą Prinstono universitete.
* Nuo 1985 iki 1987 m. dirbo tarptautinių santykių profesoriaus asistentu JAV karinėje akademijoje. 1991 – 1993 m. – vadovavo keletui oro desanto divizijų Fort Kempbele, Kentukyje. 1995 m. D.Petreusas buvo paskirtas vadovauti Jungtinių Tautų pajėgoms Haityje.
1999–2000 m. buvo paskirtas tarnauti į Kuveitą. 2001–2002 m. tarnavo misijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje, o 2003 m. dalyvavo invazijoje į Iraką.
* Nuo 2005 iki 2007 m. D.Petreusas vadovavo koledžui Fort Livenvorte. Kaip koledžo vadovas jis buvo atsakingas už 17 kitų karinių mokyklų ir mokymo centrų. 2007–2008 m. generolas buvo paskirtas sąjungininkų vadu Irake.
* Po Irako 2008 m. D.Petreusas ėmė vadovauti JAV centrinei vadavietei Tampoje, Floridoje. Generolas buvo atsakingas už 20 karinių operacijų įvairiose pasaulio šalyse, tarp jų – Irake ir Afganistane.
* 2010 m. birželį D.Petreusas paskirtas sąjungininkų kariuomenės Afganistane vadu.
Generolas prezidentas?
* Ar generolas D.Petreusas galėtų per 2012 m. prezidento rinkimus mesti iššūkį pačiam B.Obamai? Politologai mano, kad toks scenarijus tikėtinas.
* B.Obamos reitingai smunka ir net trys ketvirtadaliai amerikiečių nepasitiki Kongresu. Vienintelė institucija, kuri per pastaruosius metus padidino savo populiarumą tarp amerikiečių – kariuomenė.
* Tačiau iš 182 m aukščio ant žemės, neišsiskleidus parašiutui, nukritęs, sunkią 5 valandų operaciją, kai per pratybas buvo pašautas į krūtinę, iškentęs ir 2009 m. susigrūmęs su prostatos vėžiu generolas kategoriškai tvirtina nesantis politikas ir toks nebūsiantis.
* Paskutinį kartą kariškis JAV prezidentu buvo išrinktas 1952 m. Tada Baltųjų rūmų šeimininku tapo Antrojo pasaulinio karo metais mūšio lauke išgarsėjęs JAV generolas Dvaitas Eizenhaueris (Dwight Eisenhower).
Valentinas BERŽIŪNAS
