Prieš vieną iš „InCulto“ pasirodymų sumedžiotas Jurgis Didžiulis su šypsena sutinka pasipasakoti apie vykstantį turą, gyvenimą, džiaugsmus ir rūpesčius. Tad stengiamės išpešti šį tą įdomaus...
Kodėl rengiate būtent tokį, nemokamą turą? Dažniausiai atlikėjai nori pasitraukti nuo didžiosios scenos raudonu kilimu ir su limuzinu.
Tai ne „atsisveikinimo turas“, o albumo pristatymo turas. Nusprendėm daryti tokį turą, nes mums tai yra be galo smagu, ir albumo koncepcijai tinka. Proga groti žmonėms yra žiauriai brangi. Mums patinka savo muziką perkelti į netradicines likacijas, ir tuo pačiu susipažinti su įvairiausias žmonėmis. Vienas iš turo tikslų buvo susipažinti su „kitokia“ mažiau matoma Lietuvos realybe.
Šiuo metu darbo (jei tai dar galima vadinti darbu) tikrai netrūksta. Ar nesinori kartais tiesiog pasakyti: „Ne! Nevažiuosim! Tingim!“?
Norisi, bet labiausiai dėl organizacinių, vadybinių, ir logistinių priežasčių. Pats grojimas ir keliavimas yra pakankamai smagus dalykas.
Kokį linksmiausią nuotykį prisimenate iš vykstančio turo?
Buvo krūva keisčiausių atsitikimų. Grojom merginai lovoje, pas baikerius, žvejybiniame bote, pas kunigą, t.t. ir panašiai. Negaliu dabar įvardinti smagiausio atvejo, nes kiekvienas savaitgalis turi savo perliukų. Juos galite pamatyti mūsų website'e: inculto.net
Sugebate „užvesti“ publiką. Be abejonės, to siekia kiekvienas atlikėjas, o pastarieji nuolat kinta: vieni ateina, kiti išeina... Kas, jūsų manymu, padėjo susilaukti tokios sėkmės?
Sunku pasakyti. Padeda užsispyrimas. Darbštumas taip pat. Manau, jog gera muzika labiausiai stumia į priekį. Šiais metais jos tikrai netrūko!
Sakoma, jog scena užburia ir nuo jos nebesinori nulipti. Ar pasitraukus nesinorės grįžti? Gal po išsiskyrimo pradėsite muzikuoti solo?
Negaliu nieko konkretaus dabar pasakyti apie ateities planus. Dabar bent jau džiaugiuosi, kad galėsiu nors kiek pailsėti.
O kas toliau? Muzikinė veikla atėmė kibirus laiko. Kur dabar juos dėsite?
Laiko niekada nepakanka, kai turi vaikus. Džiugu, kad dabar galėsiu atsiduoti kitiems projektams ir net visai kitokiems sumanymams.
Kiekviena kompanija turi savo misiją, viziją... Kokia buvo „InCulto“ misija ir ar manote, kad ją pasiekėte?
Groti ir užsidirbti, kad būtų galima neiti į normalų darbą. Pakankamai gerai pavyko (juokiasi). Tačiau kai ta muzika tapo eilinis juodas darbas, tada ir atėjo galas.
Ne vienas galėtų pavydėti energijos ir užsispyrimo. Gal turite savo kredo, kurį gerbėjai galėtų užsirašyti ant sienos? Ar tiesiog mielą žodį tiems, kurie nuoširdžiai žavisi „InCulto“!
Man patinka vienas Giani Versace teiginys: „Gali pasiekti daugiau negu žinai, o žinai gerokai daugiau nei įsivaizduoji.“
Štai keletas nuotraukų, bei video medžiaga iš šeštadienį vykusio InCulto koncerto Panevėžyje. Koncertas buvo surengtas ne šiaip sau kokiuose kultūros namuose, o didžiulėse autoserviso patalpose, kur sceną pakeitė automobiliai, puošmenas – veržliarakčiai, tačiau geros nuotaikos tikrai netrūko!
Vakarėlį organizavo Panevėžio visureigių klubas „Viesulas Bastūnas“. Šeštadienio vakarą svečiuose buvo ir Panevėžio baikerių klubas „IronX“, Panevėžio pypkoriai ir kiti, InCulto muzikai neabejingi žmonės.
