Aurelija JARUŠEVIČIŪTĖ, Vytautas ŽUTAUTAS
Maldininkų eitynėmis į Šiluvą prasideda Švenčiausiosios Mergelės Marijos gimimo atlaidai - Šilinė. Visą savaitę tai būna vienas svarbiausių religinio gyvenimo įvykių Lietuvoje.
Šiluvos miestelis jau nuo XV amžiaus garsėja stebuklinguoju paveikslu ir Marijos gimimo atlaidais. Čia anksčiausiai Europoje apsireiškė Marija, be to, čia ji pirmą ir vienintelį kartą krikščionybės istorijoje kalbėjosi su protestantu kalvinu. Po Švenčiausiosios Mergelės Marijos apsireiškimo surasti dokumentai padėjo katalikams laimėti bylą dėl nuosavybės grąžinimo.
Fatima - maldininkų sostinė
Fatimoje, kuri yra centrinėje Portugalijos dalyje, Mergelė Marija pasirodė 1917 metų gegužės 13 dieną. Šalia mažo Fatimos kaimelio trys piemenukai - Žasinta, Lusija ir Fernandas - ganė avis. Jiems pasirodė moteris su virš galvos šviečiančia aureole ir pasakė, kad vaikai kiekvieno mėnesio 13 dieną penkis mėnesius iš eilės ateitų į tą vietą. Liusi tada buvo 10, Ferdinandui - 8, o Žasintai - 7 metai. Vaikai iš pradžių nesuprato, su kuo kalbėjosi, bet sąžiningai atbėgdavo į tą vietą. Aišku, apie tai sužinojo jų tėvai ir gandas, kad vaikai kiekvieną mėnesį kalbasi su Švenčiausiąja Marija, pasklido po visą Portugaliją. Rugsėjo 13-ąją kartu su vaikais pabendrauti su Marija, išsakyti jai savo bėdas jau traukė apie 30 000 maldininkų, o kitą mėnesį - dvigubai daugiau. Tie žmonės nematė, su kuo bendrauja vaikai, bet kai Mergelė kilo į dangų, laukianti stebuklo minia jį išvydo - dangų aptraukę debesys staiga išsisklaidė, skaisčiai nušvito saulė. Jei taip buvo iš tikrųjų, mokslas tokio reiškinio nepaaiškins. Gali tik tikėti, kad taip buvo arba ne.
Šv. Marijos pasirodymo metais tuo metu buvusi valdžia (po 1910 metų, kai buvo nuversta monarchija) Bažnyčią stengėsi nustumti nuo valstybės valdymo - netgi buvo nacionalizuotas Bažnyčios turtas, uždaryta daugelis vienuolynų. Kaimiečiai tokius vyriausybės žingsnius sutiko be didelio entuziazmo, tad žinia apie Marijos pasirodymą sukėlė tikinčiuosius ant kojų. Ir dabar gegužės 13-ąją Fatimoje meldžiasi šimtai tūkstančių portugalų ir atvykėlių iš kitų šalių. Toje vietoje, kur pasirodė Marija, pastatyta didžiulė bazilika, o priešais ją išvalyta 64 000 kvadratinių metrų aikštė tapo didžiausiais pasaulyje maldos namais po atviru dangum. Čia vienu metu meldžiasi apie 200 000 žmonių. Daugelis jų takelį, kuriuo piemenėliai nuo kaimo ėjo iki Marijos pasirodymo vietos - 400 metų - eina keliais. Kad tik jų malda pasiektų Švenčiausią Mergelę Mariją.
Pasaulyje Fatima išgarsėjo pirmiausia dėl trijų pranašysčių, kurias vaikai išgirdo birželio 13-ąją. Pirmoji buvo apie tai, kad greitai baigsis Pirmasis pasaulinis karas. Antantės pusėje jame dalyvavo ir portugalų ekspedicinis korpusas. Dangaus viešnia taip pat perspėjo, kad jei žmonės eis prieš Dievą, po kiek metų prasidės dar baisesnis ir dar daugiau kraujo pareikalausiantis karas. Antroji pranašystė - apie tai, kad Rusijoje įsivyraus ateistinis režimas, kuris išsilaikys apie 80 metų. O štai trečioji pranašystė iki šiol laikoma paslaptyje. Liusija tik 1960 metais užrašė ją ir nusiuntė popiežiui. Iki šiol šio laiško turinys yra paslaptis ir tai gimdo daugybę gandų. 1963-iaisiais, Karibų krizės metu, popiežius Paulius VI Tarybų Sąjungos vadovui Nikitai Chruščiovui ir JAV prezidentui Džonui Kenedžiui nusiuntė laišką apie globalinę katastrofą. Laiško turiniui pasirodžius spaudoje, jau 1980-aisiais popiežiaus Jono Pauliaus II buvo klausiama, ar tai ir yra trečioji pranašystė. "Jei jūs tai jau žinote, tai kam jums žinoti likusią dalį? - klausimu į klausimą atsakė popiežius. Tik jam ir Liusijai, kuri dar gyva ir gyvena vienuolyne, žinoma trečioji Marijos pranašystė. Beje, Fernandas ir Žastina mirė per epidemiją 1919 ir 1920 metais.
Šokis su jaučiais
Antroji portugalų religija - korida. Kaip tik šiomis dienomis (rugsėjo 8 ir 9 d.) ji turėjo įvykti ir Maskvoje. Buvo paskelbta, kad kartu su žinomais portugalų toreadorais joje dalyvaus ir rusė Lidija Artamonova, išgarsėjusi Ispanijoje kaip meistriška raitelė. Deja, korida Maskvoje neįvyko. Jai pasipriešino Maskvos ir visos Rusijos stačiatikių patriarchas Aleksejus II, Maskvos meras J. Lužkovas ir pasaulyje aktyvi gyvūnų globėja buvusi prancūzų kino žvaigždė Bridžita Bardo. "Esu įsitikinęs, kad šis renginys prisidės prie prievartos propagandos", - sakė Aleksejus II. Kadangi mes, "Akistatos" žurnalistai, prie prievartos pripratę, tai į koridą Albufeiroje ėjom net du kartus. Prie tokios prievartos pripratę ir portugalai, nes korida jiems įaugusi į kraują. Tai spektaklis, į kurį eina visa šeima. Kovą su buliais žiūri ir 3 metų pyplys, ir 80 metų senelis. Neretai portugališkoji korida vadinama "bekrauje", nors tai netiesa. Banderilės, smeigiamos buliui į sprandą, tokios pat aštrios ir Portugalijoj, ir Ispanijoj. Ir kokį skausmą jaučia kraujais apsipylęs gyvulys, sunku pasakyti. Kai kas, ypač turistai, į koridą eina kaip į cirką. "Toks pasakymas koridos dalyvius labai įžeidžia, - sako moteris toreadorė Lidija Artamonova. - Cirkas - tai linksmas renginys. O korida - tai trijų veiksmų drama, kur vaidmenys paskirstyti iš anksto, o štai dramos pabaiga nežinoma. Tai dvikova. Portugališkoji profesionali korida - tai dar ir arklių baletas. Šokis, kurį žmogaus valdomas arklys atlieka prieš bulių".
Iš tikro, labai paprasta būtų pasakyti, kad portugališkoji korida skiriasi nuo ispaniškosios vien tuo, kad joje nėra nužudomas bulius. Aišku, tai pats didžiausias skirtumas, tačiau jis kartu lemia ir visiškai kitokią spektaklio eigą bei veikiančių asmenų svarbą. Portugališkojoje koridoje, kitaip nei ispaniškojoje, pabrėžiama ne drąsa ir mirtinos kovos pavojingumas, o ištvermė, sugebėjimas valdyti arklį ir žaismingumas.
Įdomu tai, kad abiejose šalyse koridą sudaro tos pačios sudėtinės dalys, tačiau jų svarba visiškai kitokia. Ispanijoje koridos atidarymo paradas yra pompastiškas, tačiau trunka tik penketą minučių. Portugalijoje tai vienas svarbiausių renginio etapų. Paradas yra virtęs tikru spektakliu, kartais trunkančiu vos ne valandą. Žiūrovai supažindinami su toreadorais, kurie erzins bulių raudonais audeklais (kapomis), raiteliais (kavaljerais) ir forkadų komanda. Per prisistatymą kavaljerai demonstruoja meistrišką arklio valdymą, šoka kartu su juo, sveikina publiką.
Ispanijoje koridos žvaigždė yra matadoras. Jis pėsčias stoja prieš bulių ir jį nužudo. Portugalijoje esminė koridos figūra yra kavaljeras. Jis išjoja prieš bulių tada, kai šis jau būna kiek išerzintas toreadorų. Išjoja ant nuostabaus ristūno (Ispanijoje arklys nesvarbu, nes erzinant bulių ir smaigstant į jį banderiles, arklių šonams neretai tenka paragauti bulių ragų). Kavaljero užduotis yra susmeigti buliui į sprandą 6 banderiles. Susmeigti turi taip, kad buliaus ragai, nors ant jų ir užmautos apsauginės movos, nepaliestų arklio. Jei tik bulius grybšteli arklio šoną, kavaljeras tuoj pat jį keičia. Kartais, kol susmeigia 6 banderiles, pakeičia net tris žirgus. Žirgai treniruoti, ištvermingi, klauso mažiausio pentino spustelėjimo.
Ir štai bulius kruvinu sprandu, apsiputojęs iš nuovargio bėgiojant paskui žirgą, arenoje lieka vienas. Ispanijoje dabar scenoje atsidurtų matadoras ir prasidėtų mirtina kova. Portugalijoje į areną per tvorą sušoka forkadų komanda. Aštuoni vyrukai stoja prieš bulių be jokių ginklų. Drąsiausias jų - pirmasis - dar dėvi ir kepurę. Jis trypia prieš bulių, erzina jį demonstruodamas savo drąsą. Pagaliau buliui atsibosta prieš jo nosį besiblaškantis piemengalys ir jis įniršęs puola. Pirmojo forkado uždavinys - rankomis griebti bulių už ragų ir pakibti ant jų. Tada puola ir kiti septyni. Vienas griebia už uodegos ir stengiasi bulių užmesti į šoną, nes stiprus gyvūnas ir su septyniais vyrais kartais labai didele jėga trenkiasi į tvorą. Teko matyti, kaip vyrukai, pakibę ant buliaus galvos, šiam pasipurčius kaip kamuoliai lėkė į šonus, o įsiutęs bulius daužė ragais, trypė kanopomis pirmą po jo kojomis pasitaikiusįjį. Vyruką iš arenos išnešė ant neštuvų, o kiti, išsikruvinę gal ne savo, gal buliaus krauju, vėl rikiavosi į eilę. Jų tikslas - visiškai sustabdyti bulių ir susilaukti ovacijų. Vieną bulių pavyko sulaikyti tik iš ketvirto karto, iš arenos buvo išnešti net trys forkadai. Mums pasirodė, kad ne kavaljerai, o forkadai yra patys drąsiausi. Tačiau forkadai - tai būsimieji toreadorai ar kabaljerai. Už pasirodymą koridoje jie net atlyginimo negauna. Tik gėlių ir ovacijų. Sustabdytą bulių iš arenos išveda kiti penki ar šeši suleisti žalos spalvos jaučiai. Korida tuo dar nesibaigia. Į areną išeina toreadoras ir forkadas, išjoja kavaljeras. Vėl spektaklis, išjodinėjamas žirgas. Publika atsistoja, komanda eina ratu, į areną lekia gėlės, megztiniai, piniginės, marškinėliai. Gėlės lieka komandai, kiti daiktai skrieja atgal. Kavaljero liestas daiktas atneša laimę. Beje, sužeistas bulius nenužudomas. Arenoje antrą kartą jis, aišku, jau neatsidurs, nes yra gudrus ir prisimena, kaip elgėsi arklys, toreadoras. Toks bulius būtų ypač pavojingas priešas. Paprastai bulius grįžta į bandą ir papjaunamas, kai priauga svorio. O žaizdos nuo banderilių užgyja.
