Pagal Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos apibrėžimą, viduriniajai klasei priskiriami gyventojai, gaunantys nuo 75 proc. iki 200 proc. vidutinių šalies pajamų.
Lietuvoje tai būtų 760–2028 eurai per mėnesį neatskaičius mokesčių arba maždaug 514–1243 eurai „į rankas“. Tačiau svarbu ne tik pajamų dydis, bet ir kiti privalomi dalykai.
„Swedbank“ atliktas tyrimas apie mūsų šalies viduriniąją klasę parodė, kad, be kita ko, gyventojams ji neatsiejama ir nuo galimybės bent kartą per metus atostogas praleisti užsienyje.
Banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu poilsiauti užsienyje sau leidžia vis daugiau lietuvių.
„Matome gana ženklų progresą Lietuvoje. Šio dešimtmečio pradžioje tik vienas iš penkių gyventojų galėdavo sau leisti atostogas užsienyje. Dabar, praėjusiais metais, pasiekėme rekordiškai aukštą lygį – daugiau nei trečdalis arba 36 proc. lietuvių atostogavo užsienyje.
Tai irgi rodo didėjančią viduriniąją klasę. Tačiau šiek tiek prasilenkia su statistika. Jeigu ji rodo, kad beveik 60 proc. žmonių save priskiria viduriniajai klasei, žiūrėdami į lankymąsi kultūros renginiuose arba galimybes atostogauti užsienyje, matome, kad tokių yra arčiau trečdalio gyventojų, o ne dviejų trečdalių“, – komentavo N. Mačiulis.
Kitaip tariant, 60 proc. reprezentatyvios apklaustos dalyvių save laiko viduriniosios klasės atstovais. Tačiau realiai tik trečdalis sau leidžia keliones, kurias laiko būtinu viduriniosios klasės atributu.
Beje, banko tyrimas parodė, kad gavę 10 tūkst. eurų netikėtų pajamų, 15 proc. gyventojų juos išleistų kelionei. Daugiau gyventojų (26 proc.) šią sumą išleistų būsto atnaujinimui.
Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais Lietuvos turistų užsienio kelionių skaičius siekė 2,244 mln. Neskaičiuojant kelionių į kaimynines ir didžiausios emigracijos šalis, dažniausiai lietuviai keliavo į Turkiją (149,6 tūkst.) ir Egiptą (58,4 tūkst).
2017 m. turistai taip pat rinkosi keliones į Italiją, Ispaniją, Graikiją, Prancūziją.
Šiuo metu kelionių organizatorių siūlomų poilsinių kelionių kainos, priklausomai nuo maitinimo tipo ir viešbučio lygio, prasideda nuo kelių šimtų eurų vienam asmeniui.
Pavyzdžiui, „Novaturas“ savo interneto svetainėje už 395 eurus siūlo savaitės poilsį Barselonoje, už 495 eurus – Turkijos kurorte Antalijoje. „Tez Tour“ už 384 eurus siūlo savaitės poilsį Graikijoje, už 413 eurų – Italijoje, o už 446 eurus – Ispanijoje.
„Kidy Tour“ organizuojamų kelionių kainos prasideda nuo 349 eurų už savaitę poilsio Antalijoje, o nuo 469 eurų vienam asmeniui kainuotų pailsėti Egipto kurorte Hurgadoje. „Itaka“ puslapyje reklamuojama pigiausia kelionė į Turkiją prasideda nuo 299 eurų, į Graikiją galima nukeliauti mažiausia už 449 eurus.
Pristatydamas tyrimą apie viduriniąją klasę N. Mačiulis atkreipė dėmesį į dar vieną sritį, kurioje lietuviai išsiskiria Europoje.
„Vienas iš rodiklių, apibūdinančių vidurinąją klasę, tai yra lankymasis kultūros renginiuose – teatre, koncerte, operoje ar balete. Šia prasme lietuviai teigiamai išsiskiria teigiama prasme. Esame trečioje vietoje ES. 42,5 proc. vyresnių nei 16 m. gyventojų bent 1–3 kartus per pastaruosius metus lankėsi renginiuose.
Tarp vyresnių nei 65 metų gyventojų tokių irgi yra gana daugiau – daugiau nei ES vidurkis. Beveik kas trečias turi galimybę lankytis ir lankosi kultūros renginiuose“, – kalbėjo ekonomistas.
