REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kandidatai į prezidentus paramą rinkimuose bando gauti ne tik važiuodami į susirinkimus su rinkėjais, bet ir tikėdamiesi kitų politikų ar partijų palaikymo. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai pastebi, kad tokia parama gali turėti įtakos, bet prieš 15 metų nutikęs fenomenas neturėtų pasikartoti.

Kandidatai į prezidentus paramą rinkimuose bando gauti ne tik važiuodami į susirinkimus su rinkėjais, bet ir tikėdamiesi kitų politikų ar partijų palaikymo. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai pastebi, kad tokia parama gali turėti įtakos, bet prieš 15 metų nutikęs fenomenas neturėtų pasikartoti.

REKLAMA

Trečiadienį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas į prezidentus Saulius Skvernelis apsilankė Darbo partijos tarybos posėdyje ir prašė jį palaikyti sekmadienį vyksiančiame prezidento rinkimų pirmajame ture.

„Siūlau jums balsuoti už geriausią. Už mane“, – savo kalbą pas „darbiečius“ baigė premjeras ir Darbo partijos narių prašė pasidalinti įspūdžiais su kuo daugiau žmonių.

Geriau kalbėt bedarbiams nei laukt Viktoro paramos

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorė Ainė Ramonaitė portalui tv3.lt sakė, kad didelė tikimybė, jog „darbiečių“ rinkėjai ir taip būtų linkę palaikyti S. Skvernelį, nes valstiečių ir Darbo partijos elektoratas iš dalies persidengia.

REKLAMA
REKLAMA

Politologė priduria, kad dalį svyruojančių rinkėjų Darbo partijos ar jos lyderio Viktoro Uspaskicho parama galėtų pastūmėti rinktis būtent S. Skvernelį, o ne kitą kandidatą.

REKLAMA

„Nemanau, kad tai gali būti lemiamas dalykas, bet žinant, kokia įtemptą kova vyksta ir kad kiekvienas balsas gali tapti itin svarbus, kas peržengs vis tik į antrąjį turą, tai kiekviena tokia parama tuos šansus sustiprina“, – pasakojo A. Ramonaitė.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ vadovo, sociologo Vlado Gaidžio teigimu, Darbo partijos rinkėjas labiau reaguos į tai, ką sako kandidatas, o ne į tai, ką jam sako partija.

„Darbo partijos elektoratas pirmiausia reaguoja į žodį „darbas“. Už Darbo partiją balsuoja bedarbiai, darbininkai“, – išskyrė V. Gaidys.

REKLAMA
REKLAMA

Pašnekovo teigimu, šiuo atveju kažkoks kvietimas balsuoti ne taip suveiktų, kaip, pavyzdžiui, S. Skvernelio kalbose akcentuojamas nedarbas ar darbininkus kamuojančios problemos.

V. Gaidžio turimi duomenys prieštarauja A. Ramonaitės išsakytai minčiai, kad „darbiečių“ rinkėjai ir taip linkę palaikyti S. Skvernelį. Maždaug 20 proc. Darbo partijos rinkėjų planuoja balsuoti už Gitaną Nausėdą, apie 17 proc. už Ingridą Šimonytę, tiek pat už S. Skvernelį, rodo balandžio mėnesio „Vilmorus“ duomenys.

Didmiesčių vadovų parama išsiskaidė

„Jis – žodžio žmogus!“, – taip S. Skvernelį apibūdina jį prezidento rinkimuose remiantis Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Ingrida drąsi – savo priimamais sprendimais ir tiesos sakymu. O mūsų geopolitinė padėtis tokia, kad šios savybės valstybės vadovui yra būtinos“, – savo paramą I. Šimonytei socialiniame tinkle „Facebook“ išreiškė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

„Aš turiu pakankamai daug argumentų, kodėl palaikau G. Nausėdą, mane jie įtikina, ir, manau, kad ne mane vieną“, – savo palaikymą ekonomistui išsakė Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Trijų didžiausių Lietuvos miestų merai palaiko tris skirtingus kandidatus, tačiau A. Ramonaitė nemano, kad tai turės didelės įtakos rinkėjų pasirinkimui. Šie merai yra ne partijų, o visuomeninių rinkimų komitetų atstovai. Pasak profesorės, rinkėjai neturi prisirišimo prie komitetų.

REKLAMA

„Yra toks reiškinys, kaip partinė tapatybė, lojalumas tam tikrai partijai. Komitetai nelabai tokį lojalumą galėjo būti išsiugdę“, – kalbėjo profesorė.

Pašnekovės teigimu, R. Šimašius, V. Matijošaitis ir V Grubliauskas tiesioginius merų rinkimus laimėjo dėl savo asmenybių patrauklumo, tačiau ji nemano, kad jų rinkėjas būtų labai paklusnus ir elgtųsi taip, kaip patarė jų miesto meras.

„Jaunesnio amžiaus miestų gyventojai turi mažiau lojalumo, todėl nusprendžia kiekvienu atveju atskirai, pagal kažkokius kitus kriterijus“, – samprotavo A. Ramonaitė.

Nors V. Matijošaitis Kauno miesto mero rinkimus laimėjo pirmajame ture surinkęs beveik 80 proc. rinkėjų balsų, jo populiarumas kol kas S. Skverneliui nepadėjo. „Vilmorus“ duomenimis, populiariausias kandidatas Kauno mieste yra G. Nausėda.

REKLAMA

„Vilniuje I. Šimonytė populiariausia, bet, matyt, be ypatingos pagalbos“, – kalbėjo V. Gaidys.

Pakso paramos scenarijus neturėtų pasikartoti

„Jis, manau, geriausiai pasirengęs šioms pareigoms, turi visus reikalingus gabumus ir pakankamą autoritetą“, – taip apie G. Nausėdą atsiliepė prezidentas Valdas Adamkus ir pripažino, kad ketina už jį balsuoti.

A. Ramonaitės teigimu, buvusių šalies vadovų parama vienam ar kitam kandidatui gali turėti įtakos ypač tiems žmonėms, kurie vis dar neapsisprendę.

„Šios asmenybės yra tam tikros moralinės gairės kai kuriems žmonėms. Ar prezidentas, ar net kažkokia popkultūros žvaigždė kažkam yra autoritetas, į kurį žmonės orientuojasi. Jų patarimas gali būti priimtas kaip paskutinis lašas, nulemiantis tą sprendimą“, – svarstė profesorė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dabartinė Daukanto aikštės rūmų šeimininkė jau balsavo prezidento rinkimuose, tačiau neatskleidė, ką palaikė.

„Balsavau už geriausią, to linkiu kiekvienam Lietuvos piliečiui – pasirinkti pagal tai, ką sako protas ir širdis“, – žurnalistams antradienį sakė D. Grybauskaitė, dalyvavusi išankstiniame balsavime.

Didelės įtakos buvusio prezidento parama turėjo 2004 m. prezidento rinkimuose. Tuomet Rolandas Paksas parėmė Kazimirą Prunskienę, kuri, ilgą laiką reitinguose atsilikusi nuo konkurentų, įšoko į antrojo turo traukinį. Jame politikė turėjo pripažinti V. Adamkaus pergalę.

A. Ramonaitė nemano, kad šiandien D. Grybauskaitės palaikymas vienam ar kitam kandidatui turėtų tokios įtakos, kokios prieš 15 metų turėjo R. Pakso parama.

REKLAMA

„Tada buvo labai ryškus susipriešinimas, daug emocijų. R. Paksas turėjo daug palaikytojų, kurie laukė ženklo, kuris kandidatas yra palankesnis ar priimtinesnis R. Paksui. Ten tokia buvo išskirtinė situacija. Nemanau, kad dabar atsikartotų toks esminis poveikis. Jis būtų, bet tikrai ne tokio masto, kaip tada“, – įvertino profesorė.

Rinkėjai ne visada sprendžia pagal logiką

V. Gaidžio tvirtinimu, skatinamas balsuoti už vieną ar kitą kandidatą, jei būna pastebėtas, duoda naudos, tačiau gana silpnos.

„Jis žymiai silpnesnis realybėje. Žmonės turi savo kažkokias preferencijas įsikalę, ne visada pagal politinę logiką“, – kalbėjo sociologas.

REKLAMA

Pašnekovo teigimu, anksčiau nuspėti galimus rinkimų scenarijus buvo paprasčiau, nes vyravo gana ryškūs du rinkėjų segmentai: tie, kurie balsuoja už Algirdą Mykolą Brazauską, ir tie, kurie palaiko Vytautą Landsbergį.

„Šiais laikais daugiau tokių susiskaldymų. Rinkėjai dabar mažiau prognozuojami, nei norėtųsi galvoti“, – sakė V. Gaidys.

Portalas tv3.lt primena, kad pirmasis prezidento rinkimų turs vyks gegužės 12 d. Jei prireiks antrojo, jis bus rengiamas kartu su rinkimais į Europos Parlamentą – gegužės 26 d.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų