„Rusija sureagavo paprašydama dviejų švedų diplomatų palikti Rusiją; apgailestaujame dėl to“, – naujienų agentūrai AFP pareiškė Švedijos URM atstovė Sofia Nahringbauer (Sofija Nahringbauer).
Švedijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad tokį sprendimą Maskva priėmė Stokholmui atsisakius pratęsti vieno ruso diplomatinę vizą, o kitam Rusijos piliečiui nesutiko išduoti diplomatinės vizos.
S. Nahringbauer sakė, jog URM nenori komentuoti, ar Stokholmas dėl to imsis kokių nors tolesnių veiksmų.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova buvo paprašyta pakomentuoti šią situaciją per spaudos konferenciją trečiadienį. Taip pat jos buvo paklausta, ar Maskva savo sprendimą priėmė reaguodama į Švedijos atsisakymą išduoti vizas jos diplomatams.
„Galiu tik pasakyti, kad globalus atsakymas jau yra jūsų klausime. Turiu galvoje jūsų pasakymą „reaguodama“, – pareiškė ji žurnalistams Rusijos sostinėje ir daugiau šiuo klausimu nekalbėjo.
Vasario pabaigoje švedų pareigūnai sulaikė vieną technologijų konsultantu Švedijoje dirbusį vyrą, įtariamą šnipinėjus Rusijai.
Saugumo tarnybos SAPO kontržvalgybos padalinio vadovas Danielis Stenlingas tada sakė, kad įtariamasis, dirbęs Švedijoje aukštųjų technologijų srityje, 2017 metais buvo užverbuotas vykdyti „neteisėtą žvalgybos veiklą prieš Švediją“ vieno Rusijos žvalgybos karininko, dirbusio su diplomatine priedanga.
Kaip sakė pareigūnai, tas konsultantas švedų tarnybų akiratyje buvo „ilgą laikotarpį“. Jis buvo suimtas viename restorane Stokholmo centre, kur vakarieniavo su vienu rusų diplomatu, įtariama, žvalgybos pareigūnu.
Vietos žiniasklaida nurodė, kad policija buvo trumpam sulaikiusi tą rusų diplomatą, bet dėl jo turėtos diplomatinės neliečiamybės teko jį paleisti.
Pernai SAPO perspėjo apie „užsienio šnipų keliamą didelę grėsmę“.
„Rusija kelia didžiausią žvalgybinę grėsmę Švedijai“, – tuo metu sakė D. Stenlingas.
