Reitingai yra neatsiejama rinkimų dalis ir jų pasirodymas kaskart supurto ne tik kandidatų į prezidentus ir partijų štabus, bet ir didelę dalį aktyviai politiką analizuojančios visuomenės. Nagrinėjama, ką reiškia vienas ar kitas kilimas, kritimas ar grįžimas į reitingų lenteles.
Rinkėjai nėra buki
„Kad žmonės nelabai skaito reitingus, jais daugiau domisi žurnalistai, politologai, bet paprasti piliečiai domisi mažiau. Nepervertinčiau jų įtakos“, – sako sociologas ir visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys.
Anot jo, žmonės nėra buki, todėl nebėga balsuoti tik todėl, kad reitingai parodė vieną ar kitą tendenciją.
„Jie masto ir gali nutarti vienaip ar kitaip. Rinkėjų pasirinkimui taip pat įtakos turi tie, kurie nepateko į antrą turą, jų balsai kažkur nueina. Balsai persiskirsto, šiuose rinkimuose labai arti Gitano Nausėdos ir Ingridos Šimonytės rinkėjai, jei vienas neišeis į antrąjį turą, kito rinkėjai greičiausiai balsuos už išėjusįjį“, – aiškino sociologas.
Kita sociologė ir visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ vadovė Rasa Ališauskienė sako, kad reitingai realų balsavimą atspindi tiek, kiek žmonės pasako savo simpatijas ir ketinimus tuo momentu, kai daromas tyrimas.
„Visgi tai nėra konstanta, kad žmogus prieš mėnesį nusprendė ir nekeis savo nuomonės, dalis, žinoma, jau yra nutarę už ką balsuos, bet šiuo metu tokių yra ne daugiau kaip pusė. Daugiau kaip pusė žmonių turi „sąrašiuką“ galvoje, jie tikrai žino, už ką iš 9 kandidatų nebalsuos, o toliau mėtosi tarp kelių. Jiems įtaką daro skandalai ir įvykiai, kurie gali nutikti paskutinę savaitę“, – aiškino R. Ališauskienė.
Rinkėjų apklausų tarp dviejų turų sociologai nedaro, todėl antrojo turo rezultatų reitingų skelbimas nedaro įtakos.
Anot sociologės, apie trečdalis rinkėjų po rinkimų sako, kad galutinai nutarė dieną prieš rinkimus arba tada, kai atėjo prie balsadėžių.
„Tai nemenkas skaičius rinkėjų. Šiais metais apie pusę apklaustųjų yra nutarę, už ką balsuos, o kiti – mėtosi. O žmonių nuotaika po sociologinio tyrimo dar gali keistis. Veikia ir debatai ir kas tik nori. Tiesa, skelbiami reitingai daro nedidelę įtaką, nes, jei tai išties darytų įtaką, tie „mažiukai“, kurie gauna po pusę procento, visai nieko negautų. Skaičiai reitinguose ir realiuose rinkimuose negali sutapti, nes balsuoja ne šimtas procentų, bet tendencijos išlieka. Dėl to ta įtaka yra minimali“, – įsitikinusi sociologė.
Myliu-nemyliu žaidimas
Politologė Rima Urbonaitė tikina, kad kartais yra formuluojama hipotezė, jog kai rinkėjas mato, kad kažkas yra lyderiaujantis reitinguose, jis gali nesąmoningai padaryti išvadą, kad būtent šis kandidatas kitiems atrodo vertas pasitikėjimo ir gali norėti šlietis prie būsimo nugalėtojo.
„Psichologiškai tai gali paveikti, dėl to kai kada sakoma, jog partijos daro užsakomuosius tyrimus, juos viešina ir tie tyrimai būna jiems palankesni“, – tikino politologė R. Urbonaitė.
Anot politologės, reitingai yra psichologinis momentas, kai rinkėjas ima galvoti, jog neverta balsuoti už tą, kuris neturi šansų, bet geriau balsuoti už tą, kuris turi daugiau progų laimėti, taip balsas nebus prarastas.
„Todėl ir sakoma, kad reitingai gali lemti apsisprendimą. Visgi sprendimus lemia ir daugiau veiksnių. Lemia kandidatai, jų pasirodymai, emocinis santykis tarp rinkėjo ir kandidato. Myliu- nemyliu susiformuoja ne tik per reitingus, bet ir per kitus veiksnius. Taip, yra niuansų, bet tai yra tik vienas iš veiksnių, kuris gali nulemti finalinį apsisprendimą“, – aiškino politologė.
Šiuo metu pusė rinkėjų dar nėra apsisprendę, tokie žmonės gali priiminėti sprendimus paskutinėmis akimirkomis, tą sprendimą gali lemti ir paskutinių dienų įvykiai.
„Bombos“ neretai išmetamos finišo tiesiojoje, natūralu, kad tai gali paveikti ir rinkėjas gali priimti sprendimą. Antrame ture tiems rinkėjams, kurie nebalsavo nė už vieną kandidatą, bus dilema, už ką balsuoti. Taigi du išėjusieji turės dirbti dėl tų rinkėjų, kurių pirmasis pasirinkimas nepateko į antrą turą“, – apie rinkimus kalbėjo politologė.
Antrame ture, pasak R. Urbonaitės, keičiasi „žaidimo taisyklės“ ir kova prasideda nuo nulio. Labai svarbu tampa „svetimų“ balsų persiskirstymas ir kitų rinkėjų priviliojimas.
Reitingai turi įtakos reitingams
Viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas įsitikinęs, kad reitingai gana stipriai lemia neapsisprendusių rinkėjų nuomonę, nes žmonės nenori „išmesti balso į šiukšliadėžę“.
„Neapsisprendę žmonės reaguoja į vieno ar kito kandidato laimėjimą arba pralaimėjimą ir tai, ką rodo reitingai. Jei tu nesi iki galo apsisprendęs ar norėsi, kad tavo balsas nukeliautų tam, kuris nebeturi šansų? Taigi, reitingai gali priversti dalį rinkėjų mąstyti, ar jie nori, kad jų balsas keliautų į šiukšlių dėžę. Antras aspektas, jei vienas kandidatas yra labai atsiplėšęs nuo kitų kandidatų ir labai daug žmonių palaiko būtent tą kandidatą, ir jei žmogus yra neapsisprendęs, tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl jis pasirinks balsuoti už tą, kuris laimi ir nebalsuoti už tą, kuris atrodo panašiai, bet neturi šansų“, – vardijo A. Katauskas.
Anot jo, viešumas ir reitingų skelbimas gali turėti įtakos reitingams.
„Kai mes matome, kad kažkuris lyderis yra stipriai atsiplėšęs priekyje arba, kai yra du lyderiai, kurie konkuruoja ir kiekvienas balsas gali būti lemiamas, tai gali skatinti ateiti į rinkimus, nors kitu atveju tas žmogus neitų. Tiesa, gali būti ir taip, kad rinkėjai, matydami, jog daug žmonių palaiko vieną kandidatą, iš piktumo nori palaikyti kitą, arba manyti, kad palaikymo yra daug ir balsuoti nebereikia“, – svarstė viešųjų ryšių specialistas.
Jis įsitikinęs, kad rinkėjus itin veikia informacija, kurią jie gauna paskutinę savaitę. Paskutiniai įvykiai yra patys ryškiausi, tai kertiniai taškai ir per visus rinkimus tas laikas yra svarbiausias.
„Ši savaitė bus kertinė, o vėliau matysime mestus kitus resursus, besikeičiančias žinutes, priklausomai nuo to, kas išeis į antrąjį turą“, – sakė A. Katauskas.
Skaičiai kartais meluoja
Reitingai kartais klysta, neilgoje Lietuvos prezidento rinkimų istorijoje buvo bent du ryškūs atvejai, kai reitingai nerodė to, kas nutiko vėliau.
2002 metais tuometis prezidentas Valdas Adamkus kovojo dėl antrosios prezidento kadencijos, o jo priešininkas Rolandas Paksas neatrodė itin grėsmingai. V. Adamkus pirmąjį rinkimų turą laimėjo solidžia persvara, tą kartą jis gavo 35,5 proc. balsų, o R. Paksas į antrą turą prasibrovė su 19,6 proc. balsų.
Visgi prieš antrąjį turą kova prasidėjo iš naujo, nes R. Paksas sugebėjo ne tik mobilizuoti savo rinkėjus, bet ir sužavėti daug kitus kandidatus palaikiusių žmonių ir rinkimus laimėjo beveik 10 proc. persvara.
Tą kartą R. Paksas gavo 54,7 proc, o V. Adamkus – 45, 2 proc. balsų. Rinkimų baigtis buvo daug kam netikėta, nes sociologinės prognozės tokios R. Pakso pergalės nerodė, nors kai kurie sociologai sakė, kad R. Pakso pergalę buvo galima numatyti iš netiesioginių žmonių atsakymų.
Sociologams ir visuomenei siurprizą pateikė ir 2004 metų rinkimai, kai nuvertus prezidentą R. Paksą, buvęs prezidentas V. Adamkus dar kartą mėgino laimę rinkimuose ir visos sociologinės prognozės rodė, kad antrame ture V. Adamkus susitiks su Petru Auštrevičiumi, bet likus trims dienoms iki pirmojo turo R. Paksas pareiškė paramą Kazimierai Prunskienei ir jos reitingai šovė aukštyn.
Antrame ture susigrūmė ji ir prezidentas V. Adamkus taip paneigdami visus sociologų spėliojimus. Tiesa, tą kartą laimėjo V. Adamkus.
