REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
66
Arkivyskupas Gintaras Grušas (nuotr. fotodiena/Justino Auškelio)

Arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas sakė, kad gaisras Paryžiaus Dievo Motinos katedroje šokiravo visus ir kvietė melstis už tikėjimo simbolio netekusius prancūzus. Gaisrininkai tvirtina, kad Lietuvos bažnyčios yra apsaugotos nuo panašių įvykių, o didžiulę nelaimę Prancūzijoje galėjo lemti viena vienintelė kibirkštis. 

66

Arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas sakė, kad gaisras Paryžiaus Dievo Motinos katedroje šokiravo visus ir kvietė melstis už tikėjimo simbolio netekusius prancūzus. Gaisrininkai tvirtina, kad Lietuvos bažnyčios yra apsaugotos nuo panašių įvykių, o didžiulę nelaimę Prancūzijoje galėjo lemti viena vienintelė kibirkštis. 

REKLAMA

Pirmadienį liepsnojo viena žymiausių pasaulio šventovių – Paryžiaus Dievo Motinos katedra. Gaisro metu sugriuvo katedros smailė ir stogas. Gaisrininkams pavyko išgelbėti laikančiąsias sienas ir žymiuosius bokštus. Ugnis pasiglemžė gausybę neįkainojamų vertybių, kurių namais buvo garsioji bažnyčia.

 

Kviečia melstis

Vilniaus  arkivyskupas metropolitas G. Grušas kalbėjo, kad ši nelaimė padeda mums susimąstyti apie Velykų slėpinį, kurį išgyvensime.

REKLAMA
REKLAMA

„Yra ir prisikėlimas, yra ir viltis. Visi stebime, kaip visas pasaulis pajuto tos katedros svarbą. Tai ne tik religinis, bet ir kultūros bei tapatybės klausimas“, – teigė G. Grušas.

REKLAMA

Vilniaus arkivyskupas tvirtino, kad maldomis jungiasi su visais Prancūzijos tikinčiaisiais ir Paryžiaus gyventojais, kurie parado tikėjimo simbolį bei kultūrinį paveldą. G. Grušas priminė, kad gaisrai ir potvyniai niokojo ir Vilniaus katedrą, bet ji buvo tikinčiųjų atstatyta.

„Kol šaknys yra gyvos, medis gali atsigauti“, – kalbėjo arkivyskupas. 

Pasak jo, ši didelė nelaimė gali paskatinti padaryti savo tikėjimo refleksiją. G. Grušas teigė, kad girdėjo apie iniciatyvas rinkti aukas bažnyčios atstatymui, tačiau negalėjo patvirtinti, ar Lietuvos katalikų bažnyčia prisidės prie Paryžiaus šventovės atstatymo.

REKLAMA
REKLAMA

„Pirmas dalykas yra malda“, – teigė G. Grušas.

Paryžiuje gyvenančios lietuvės komentarą žiūrėkite:

Vilniaus arkivyskupas tvirtino, kad Vilniaus katedra turi visas reikalingas priešgaisrines sistemas ir evakuacijos planus, tačiau dėl tokios nelaimės visiškai nėra apdraustas niekas.

Tikrina kartą per du metus

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Kęstutis Skrickis teigė, kad visi religinės paskirties objektai Lietuvoje, ar tai būtų bažnyčia, katedra ar vienuolynas, priskiriami tai pastatų grupei, kuri departamento pareigūnų tikrinami ne rečiau nei 2 kartus per metus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Visuose religinės paskirties objektuose, nepriklausomai nuo ploto, turi būti įrengiama gaisro aptikimo signalo sistema“, – pasakojo K. Skrickis.

Pašnekovas pridūrė, kad išskirtinis dėmesys skiriamas 19 objektų, esančių Jono Pauliaus II piligrimų kelyje. Nuo 2016 m. premjero pavedimu šiame kelyje esančios bažnyčios tikrinamos kartą per metus ir departamentas patikrinimo informaciją teikia Vyriausybės kanceliarijai. Jono Pauliaus II piligrimų kelyje yra pagrindinės Lietuvos šventovės – Vilniaus arkikatedra, Aušros vartai, Kauno arkikatedra, Šiluvos šventovė, Kryžių kalnas ir kitos.

K. Skrickis pastebi, kad medinės bažnytėlės turi didesnę gaisro riziką – kilus gaisrui jos supleškėtų greičiau nei mūrinės. Tačiau, pasak specialisto, atskiras dėmesys joms nėra skiriamas ir departamentas nemato pagrindo nustatyti griežtesnius reikalavimus. Pašnekovo teigimu, Lietuvoje bažnyčios dega labai retai, tad ir gaisro priežastys, dažniausiai, būna kaip ir kituos pastatuose.

REKLAMA

„Pagrindinė priežastis – žmogaus neatsakingas elgesys su ugnimi“, – kalbėjo pareigūnas.

K. Skrickis pasakojo, kad bažnyčiose gaisras gali kilti dėl žvakių naudojimo, netvarkingai prižiūrimų šildymo ar elektros įrenginių.

Užsidegti galėjo nuo kibirkšties

Pagrindine gaisro Paryžiaus Dievo Motinos katedros priežastimi įvardijami bažnyčioje vykdyti renovacijos darbai. svarsto, kad šventovėje galėjo būti atliekami suvirinimo darbai ir nuo to nuskriejusios kibirkštys galėjo sukelti didžiulį gaisrą. Pasak specialisto, galima spėti, kad atliekant renovacijos darbus nebuvo laikomasi priešgaisrinės apsaugos reikalavimų.

Degant vienai žymiausių pasaulyje bažnyčių, socialiniuose tinkluose kilo pasipiktinimas, kad gesinimo darbai vyksta lėtai ir neprofesionaliai. Buvęs JAV gaisrininkas Greggas Favre, gana gerai žinomas socialiniuose tinkluose kaip žmogus, paaiškinantis įvairias nelaimių aplinkybes ir gaisrininkų darbo metodus, paaiškino, kodėl Dievo Motinos katedros gesinimo darbai vyko taip sunkiai, rašoma „tjournal“.

REKLAMA

Pirmoji problema: sunkios medinės senų šventyklų konstrukcijos, su didelėmis atviromis erdvėmis ir labai silpnu atsparumu ugniai. Ugnis staigiai apėmė stogą, kur gaisrininkai patekti staigiai negalėjo, o pati liepsna plito labai staigiai. Eksperto nuomone, tai buvo pagrindinė didelių nuostolių priežastis. Gaisro gesinimo metu yra taikoma „tranšėjos išpjova“, kuri leidžia atidengti stogą ir, patekus deguoniui, susilpninti ugnies plėtrą (tai vienas iš taktinės ventiliacijos būdų, kuomet iki ugnies šaltinio sunku prasibrauti). Šiuo konkrečiu atveju dėl bokšto smailės ir bendros konstrukcijos, toks variantas buvo mažai tikėtinas. Net jeigu vanduo kažkokiu būdu būtų patekęs ant stogo, sunku įsivaizduoti, kaip galima buvo išgauti kampą, kuriuos jis kristų ant ugnies – liepsna paprasčiausiai buvo pernelyg aukštai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tokiu atveju tai reiškia, kad gaisrininkai turėjo gaisrą gesinti iš vidaus. Gaisro gesinimas iš vidaus – jau visai kitas reikalas, tvirtina buvęs gaisrininkas. Pagrindinis būdas – gesinimas žarna, kurios yra sunkios, su jomis sunku manevruoti ir yra praktiškai neefektyvios prieš tokio masto gaisrą. Tokia gelbėjimo operacija taip pat kelia pavojų patiems gaisrininkams dėl bet kurią akimirką galinčio subyrėti stogo. Jo teigimu, gaisrininkai visuomet pirmiausiai remiasi saugumo reikalavimais – o Dievo Motinos katedros gaisro atveju buvo neaišku, ar jau evakuoti visi lankytojai, darbuotojai ir statybininkai.

Gelbėtojams nelaimės vietoje reikia laiko, kad suformuluotų tinkamas užduotis. Pirmiausiai tenka išsiaiškinti, kiek žmonių dar nebuvo evakuota ir kur yra dabartinė jų vieta. Amerikiečių gaisrininkas pažymėjo, kad šventyklose „nėra daiktų, galinčių greitai užsiliepsnoti, trūkumo“, ir dar sykį pažymėjo deguonies patekimo į vidų svarbą. Jo teigimu, ventiliaciją tokio tipo pastatuose kontroliuoti yra „praktiškai neįmanoma“. Maža to, tokiais atvejais reikia numatyti ir tokį dalyką, kad smailė ar dalis stogo kris nebūtinai į apačią, o ant aplinkinių gatvių ar namų. Todėl gelbėtojams reikėjo numatyti ir tos teritorijos gelbėjimo ar evakuacijos darbus. G. Favre pažymėjo, kad Paryžiaus gelbėtojai yra „pasaulinio lygio gaisrininkai“ ir pažymėjo, kad tuo yra įsitikinęs ir asmeniškai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų