Įvertinusi tai, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) išleido metodines rekomendacijas žmonėms, kurie namie slaugo psichikos sutrikimų turinčius artimuosius. Jomis siekiama palengvinti slaugos organizavimą, sergančiojo bendradarbiavimą su artimaisiais, jo įgūdžių atkūrimą ir išlaikymą.
Tikslas – kuo ilgiau savuose namuose
VšĮ Vilniaus psichikos sveikatos centro Psichosocialinės reabilitacijos skyriaus vadovė Ona Davidonienė – viena iš SAM parengto leidinio recenzentų. Pasak jos, rekomendacijos visų pirma skirtos pirminės psichikos sveikatos priežiūros specialistams, kad jie galėtų kiek įmanoma produktyviau padėti gerinti psichikos negalią turinčių žmonių ir jų šeimų gyvenimo kokybę.
„Žinome, kad slaugyti žmogų namie nelengva. Tam reikia nemažai ir specialistų, ir šeimos narių pastangų. Jei šeima anksčiau nebuvo susidūrusi su psichikos sutrikimais, susirgusiojo priežiūra tampa nemenku iššūkiu. Artimiesiems trūksta tiek teorinių, tiek praktinių žinių, jie nežino, kur ieškoti pagalbos“, – sako O. Davidonienė.
Jos teigimu, pastaruoju metu daug kalbama, kad sunkią negalią turintys žmonės galėtų kuo ilgiau gyventi namuose, nepatektų į globos įstaigas, šalyje įsibėgėja deinstitucionalizacija. „Specialistai, dirbantys su šeimomis, turėtų padėti susivokti psichikos negalią turinčio žmogaus artimiesiems, išmokyti juos to, kas svarbu, nurodyti, į ką atkreipti dėmesį. Kai kas naujajame leidinyje iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti elementaru – pavyzdžiui, psichikos negalią turinčio žmogaus kasdienių buitinių įgūdžių formavimas, lavinimas. Vis dėlto susirgusieji sunkiomis psichikos ligomis dažnai praranda turėtus įgūdžius, tad artimiesiems labai svarbu padėti juos susigrąžinti, įtraukti negalią turintį žmogų į bendrą šeimos gyvenimą, buitį“, – teigia Psichosocialinės reabilitacijos skyriaus vadovė.
Leidinyje pateikiamos rekomendacijos dėl asmens higienos laikymosi, miego, aptariami nuotaikų pasikeitimo klausimai, aiškinama, kaip elgtis įvairiose situacijose. Kalbama ir apie tai, kaip vertinti skirtingų psichikos sutrikimų turinčio ligonio poreikius, kokie galimi jo fiziniai, psichikos ir elgesio pokyčiai, patariama, į kokius specialistus kreiptis, jei sutrinka rega, klausa ir judesių koordinacija, kai pakinta nuotaika bei kitos organizmo funkcijos ar gebėjimai.
Pasak O. Davidonienės, sunki psichikos liga išbalansuoja ne vieno šalia esančio žmogaus gyvenimą. Kyla daug klausimų – ar šeimos nariui palikti darbą, ar bandyti jį derinti su ligonio priežiūra. „Specialistai turi mokyti, kaip viską suderinti, kad pagalba artimajam būtų kokybiška, kad psichikos negalią turintis asmuo kuo ilgiau liktų savarankiškas. Kai stinga žinių, dažnai alternatyva tampa globos įstaiga, slaugos namai. Kai šeimos nariai jaučiasi tvirčiau, gali su artimuoju gyventi kartu ilgiau ir prasmingiau“, – sako O. Davidonienė.
Skirtinga priežiūra
Pasak Psichologinės reabilitacijos skyriaus vadovės, sergančių skirtingomis sunkiomis psichikos ligomis slaugos bei priežiūros taktika yra skirtinga. Vienokios pagalbos reikia pacientams su šizofrenijos diagnoze, kitokios – su nuotaikos sutrikimais, demencija, silpnaprotyste, protiniu atsilikimu. Šeimos narių galimybės padėti taip pat yra skirtingos.
Gydytoja psichiatrė sako, kad artimiesiems ypač sunku susidūrus su pirmuoju psichikos ligos atveju. „Psichikos sutrikimas nėra vienadienis, dažniausiai šios ligos žmones lydi visą gyvenimą. Tai – ne sloga ar karščiavimas, kur kiekvienas žinome pagalbos būdus – tinkami vaistai, daug skysčių ir panašiai. Kai šeimos narys suserga psichikos liga, artimiesiems kyla daugybė klausimų: ką man daryti, kaip elgtis, kaip padėti artimajam? Kartais namiškiams taip norisi sergantįjį depresija pabarti už „apsileidimą“, „aptingimą“. O gal reikėtų drąsinti jį, bandyti priversti keltis iš lovos ir ką nors veikti, gal ‒ palikti ramybėje? Rūpinamasi, ar namiškis pasveiks, kiek laiko truks liga. Klausimų – gausybė, deja, profesionalių atsakymų sulaukiama ne visada“, – aiškina O. Davidonienė.
SAM parengtose rekomendacijose artimiesiems aiškinama, kaip elgtis su išgyvenančiu depresiją, patiriančiu haliucinacijų žmogumi. Pabrėžiama, kad haliucinacijų nereikia nei patvirtinti, nei paneigti, nes ligonis tai suvokia kaip realybę, kurią mato ir girdi. Galima tik sumažinti jo patiriamą pavojaus jausmą, iš aplinkos pašalinti galimai pavojingus daiktus, sukurti kuo ramesnę aplinką.
Ilgėjant gyvenimo trukmei, visame pasaulyje daugėja senatvinės demencijos atvejų. Retas žmogus vienaip ar kitaip su šia problema nesusiduria. „Kai ima keistis mamos ar tėčio elgesys, vaikai sutrinka, situacija jiems atrodo nauja, keista, baugi. Dar neseniai artimas žmogus buvo veiklus, aktyvus, ir staiga tapo apsileidęs, nesiorientuojantis, daug ką pamirštantis. Prižiūrintiems sergantįjį artimiesiems rekomenduojama būti dėmesingiems, pastebėti sergančiojo pokyčius, laiku kreiptis į specialistus. Į pagalbą žmogui, šeimoms turi įsitraukti ne tik gydytojai, bet ir slaugytojai, socialiniai darbuotojai“, – sako O. Davidonienė.
Metodinėse rekomendacijose specialistams nurodoma, į ką atkreipti dėmesį apsilankius psichikos negalią turinčio žmogaus šeimoje, kad pagalba būtų maksimaliai tiksli ir naudinga, nešabloniška, kad būtų atsižvelgiama į konkrečius sergančiojo ir šeimos narių poreikius. Įsigilinę į rekomendacijas, specialistai galės savo veiklą struktūruoti, padėti šeimai taip, kad artimojo priežiūra būtų kiek įmanoma lengvesnė.
Gydymo būdai ir pagalba
Pasak O. Davidonienės, psichikos sutrikimus gydyti sudėtinga. Tai gali tęstis visą gyvenimą. Tiek sergantysis, tiek artimieji privalo žinoti, kokie gydymo būdai yra veiksmingiausi.
„Šiuo metu visame pasaulyje kalbama apie biopsichosocialinį gydymo modelį. Šį modelį, kaip rodo pavadinimas, sudaro trys dalys. „Bio“ – tai medikamentai, cheminės medžiagos, naudojamos gydymo tikslais. Šiai sričiai leidinyje skiriama nemažai dėmesio, primenama, kaip svarbu vartoti vaistus, kad ligonius kuo rečiau ištiktų atkryčiai, kad remisijos laikotarpis būtų ilgesnis. „Psicho“ – tai psichologinė aplinka, atmosfera namuose, psichologo pagalba.
„Socialinė“ – tai socialinės garantijos ir žinios, kur ir kokią pagalbą gali gauti tiek psichikos liga susirgęs žmogus, tiek ir jo artimieji. Jei kuri nors pagalbos dalis neveikia, tiek paciento, tiek šeimos būklė blogėja“, – teigia Psichosocialinės reabilitacijos skyriaus vadovė.
Nemokamai parsisiuntę metodines rekomendacijas artimieji galės susipažinti su Lietuvos psichikos sveikatos priežiūros sistema, psichikos dienos centrais ir jų veikla, sužinoti, kokios yra nemokamos ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos ir kaip jos teikiamos.
„Labai dažnai susiduriu su atvejais, kai šeimos, ypač regionuose, nežino, kur kreiptis, todėl vienoje vietoje pateikti informaciją apie įvairius pagalbos būdus labai svarbu. Kuo daugiau šeimos turi žinių apie psichikos negalią turinčio žmogaus priežiūrą, tuo geriau gali padėti ne tik jam, bet ir sau“, – pabrėžia pašnekovė.
Tiek su psichikos negalią turinčiais žmonėmis dirbantiems specialistams, tiek šeimos nariams vertingos ir rekomendacijos, kaip sergančiajam padėti spręsti finansinius klausimus, pateikta informacija apie psichikos sveikatos priežiūros teisinį reglamentavimą, sergančiųjų psichikos ligomis teises, hospitalizavimo tvarką, pagalbą psichikos ligoniams, padariusiems visuomenei pavojingą veiką ir pripažintiems nepakaltinamais, ir panašiai.
Psichikos sveikatos slaugos metodines rekomendacijas parengė mokslininkų ir praktikų komanda. Įgyvendinant Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams veiksmų planą, rekomendacijas išleido Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centras.
Leidinį parsisiųsti galima čia.
Straipsnio autorė: Lina Jakubauskienė
Johanas Sebastianas Bachas
Liudvikas van Bethovenas
Volfgangas Amadėjus Mocartas
