REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

„Smurtas prieš teisingumą“, „Lietuva surengė paniekinantį sovietų karių teismą“, „Sausio 13-osios mitas“ – tai tik keli Rusijos žiniasklaidos pavadinimai, kurie pasirodė po Lietuvos teismo sprendimo Sovietų Sąjungos agresijos Sausio 13-osios įvykių metu.

Klaida nepažįstamas video

„Smurtas prieš teisingumą“, „Lietuva surengė paniekinantį sovietų karių teismą“, „Sausio 13-osios mitas“ – tai tik keli Rusijos žiniasklaidos pavadinimai, kurie pasirodė po Lietuvos teismo sprendimo Sovietų Sąjungos agresijos Sausio 13-osios įvykių metu.

REKLAMA

Rusijos žiniasklaida Vilniaus apylinkės teismo sprendimą, tradiciškai, suvedė su jau daugelį metų egzistuojančiomis konspiracijos teorijomis. Maža to, akcentavo „tokią pačią situaciją, kaip ir Ukrainos Maidane“. Anot jų, rusų ar sovietų kariai ir vėl buvo niekuo dėti, o Lietuvoje, kaip ir po daugiau nei 20 metų Ukrainoje, „savi šaudė į savus“.

Galima išskirti kelias pagrindines propagandos gaires, kurios pasikartoja beveik visuose Rusijos žiniasklaidos straipsniuose, tiek apie šį teismo sprendimą, tiek ir kalbant daugeliu temų, kuriose yra minima Lietuva.

REKLAMA
REKLAMA

„Rusofobija“

Lietuvoje paskelbus teismo sprendimą, Kremliaus žiniasklaidos atstovai suskubo piktintis rusofobija. Kaimyninės šalies informacinėje erdvėje propaguojamas aktyvus istorinių faktų ignoravimas, o sovietinius agresorius vadina „lietuviško keršto aukomis“.

REKLAMA

„Klausimas – kam viso to reikia Lietuvai? Atsakymas – todėl, kad rusofobija jau seniai tapo pagrindine preke, kurią „parduoda“ Lietuvos politikai. Ir ją nuolatos reikia pakurstyti“, rašo net ir kadaise analitiniais straipsniais pasižymėjęs „Argumenty į fakty“.

Leidinio teigimu, 1990-1991 metais Lietuva, ypatingai išskiriant šiame kontekste tuometinį Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininką Vytautą Landsbergį, „griovė Sovietų Sąjungos konstitucinę tvarką“.

„Šiuolaikiniai Lietuvos politikai išspręsti realių šalies problemų negali. Todėl jie ir toliau gyvena iš rusofobijos, kurią kursto visomis prieinamomis priemonėmis“, – rašoma Kremliaus žiniasklaidos priemonėje.

REKLAMA
REKLAMA

„Tai, kad byla yra politiškai motyvuota, nėra jokių abejonių“, – tvirtinama „Moskovskij Komsomolec“, apkaltinęs Lietuvą tuo, kad „teismas net nebandė išsiaiškinti 1991-ųjų įvykių aplinkybių“.

Tradiciškai nepamirštas paminėti ir propagandinis Lietuvos siejimas su naciais.

„Šiandien Lietuva stojo į nacių pakalikų herojiškumo šlovinimo kelią. Valdant dabartinei valdžiai lietuvių nacionalinė XX a. vidurio istorija yra iki kaklo kraujyje. O kas priešinasi, tuos tempia į teismus. Tokia šiandien Lietuva, deja“, – portale „360tv.ru“ cituojamas Rusijos Baltijos šalių asociacijos tyrimų profesorius Nikolajus Meževičius.

„Snaiperiai, kaip ir Euromaidano metu“

Dabartiniai Kremliaus vadovai puikiai suvokia, kad valdžioje gali išsilaikyti tik subūrus rusus aplink nematomą priešą. JAV ir NATO gąsdinti neužtenka, todėl dažnai remiamasi „socialinių neramumų“ kliše.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tuo pačiu, bet koks rezonansinių sovietų ar rusų vykdytų karinių agresijų aiškinimas šios šalies propagandoje yra nukreipiamas į „Vakarų provokacijas“ ar mistinius „snaiperius“. 

„Argumenty į fakty“ darbuotojas Andrejus Sidorčikas, pasakodamas apie 1991-ųjų įvykius, įžvelgė „panašų scenarijų, kaip ir 2014-aisiais Euromaidano metu. „Snaiperių ugnis: Vilniuje naudojo scenarijų, kuris vėliau pasikartos „Euromaidano“ metu“, – rašoma „aif.ru“.

Vertindamas abi istorija, jis remiasi jau tradiciniu tapusiu Kremliaus propagandos mitu apie „nežinomi snaiperiai šaudė į abi konflikto puses“. Fakto, kad nematomi snaiperiai taip pat dar ir stumdė tankus, kurie traiškė taikią minią, „Argumenty į fakty“ straipsnyje nusprendė nepaminėti.

REKLAMA

Gausu Rusijos žiniasklaidoje ir propagandinių klišių interpretuojant faktus: susidorojimas su minia gali tapti „operacija prieš radikalus“, rašoma televizijos „360tv.ru“ portale. Net dviejų žurnalisčių rengtame straipsnyje teigiama, kad „Sausio 13-ąją SSRS desantininkai išstūmė radikalus iš televizijos centro pastato“, o sovietų kariai, pasirodo, „šaudė tik į orą tuščiais šoviniais“.

„Nykstanti tauta“

Paminėtas ir Lietuvos migracijos skaudulys, jau seniai tapęs vienu pagrindinių Kremliaus propagandos koziriu. Už geležinės uždangos „išaugęs gyventojų skaičius“, o nepriklausomybės laikotarpiu, dėl atsivėrusių ES laisvos rinkos ir gyventojų judėjimo galimybių, jų sumažėjimas, pateikiamas kaip „anksčiau buvo geriau“ argumentas.

REKLAMA

„Išsaugojant dabartinius gyventojų skaičiaus mažėjimo tempus savo nepriklausomybės atkūrimo 30-metį Lietuva pažymės 1 mln. žmonių sumažėjimu, palyginus su sovietų laikotarpiu. Tuo metu Lietuvos SSR gyventojų skaičius nuo 1961-1991 laikotarpiu išaugo 900 tūkst.“ – rašoma „aif.ru“.

Kažkodėl pamirštant, kad iš tos pačios Rusijos, net ir neturint lietuvių privilegijos laisvai keliauti po Europą, emigracija po įvykių Ukrainoje ženkliai išaugo taip stipriai, kad šalis 2014-aisiais užėmė antrąją pasaulyje pagal pabėgėlių skaičių po karo niokojamos Sirijos. Ir čia kalbame apie ekonominio ar politinio pabėgėlio statusą pasirenkančius gyventojus, o ne migrantus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Maža to, Kremlius jau ir nebeslepia, kad savo populiaciją yra nusiteikusi auginti migrantų iš Ukrainos, Moldovos, Vidurio Azijos šalių dėka. 2019-ųjų kovą kaip tik buvo paskelbtas Rusijos planas „importuoti“ 5-10 mln. migrantų. Jis turėtų užkamšyti atsiveriančią darbo jėgos trūkumo skylę. Su didesnėmis ar mažesnėmis emigracijos ar ekonominėmis problemomis susiduria visos buvusios sovietinės respublikos – kalbėti tokiame kontekste apie Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo įtaką yra mažų mažiausiai naivu.

„Rusijos liberalai“

Nebuvo pamiršta atiduoti duoklės ir vietinės opozicijos diskreditavimui – „Argumenty į fakty“, lyg tarp kitko, užsiminta apie Rusijos liberalus.

REKLAMA

„1991-ųjų sausio 13-osios įvykiai tapo tvirta Lietuvos politinio mito dalimi. Beje, ne tik lietuvių: Rusijoje liberali visuomenė iki šiol mėgsta spekuliuoti tuo, kad 1991-ųjų sausį „sovietų tankai traiškė lietuvių bandymą veržtis į laisvę“, – rašoma leidinyje.

Pažymėtina, kad Kremliaus kontroliuojamoje informacinėje erdvėje liberalai yra sutapatinti su „liaudies priešais“, nepatikimais valdžiai (kuri yra absoliuti ir susitapatinusi su pačia valstybe) asmenimis, prieš kuriuos yra naudojamas atviras psichologinis ir fizinis teroras.

Praėjo mažiau nei 30 metų, o požiūris į įvykius 1991-aisiais Lietuvoje Rusijoje kardinaliai pasikeitė. XX a. pabaigos demokratinių vėjų pakilimo metu, kai byranti Sovietų Sąjunga, panaudojusi kariuomenės jėgą, bandė susidoroti su taikiomis laisvės akcijomis Vilniuje, šimtai tūkstančių rusų ėjo į gatves piktindamiesi tokiu sprendimu.

Primename, kad 1991-ųjų sausio 14-ąją Maskvoje, Manežnaja aikštėje, vyko protesto akcija „Neleisime okupuoti Lietuvos!“ Įvairiais duomenimis, joje galėjo dalyvauti 100-500 tūkst. žmonių. Dabar ten vyksta tik valdžios organizuotos putinizmą ir „Krymo“ okupaciją šlovinančios šventės.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų